Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) lauks Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo dėl galimo mažametės tvirkinimo bylos rezultatų, tik tuomet svarstys generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsakomybės klausimą. Prie šio klausimo komitetas žada sugrįžti po savaitės.

Turėtų baigtis artimiausiomis dienomis

Trečiadienį TTK uždarame posėdyje svarstė, kaip prokurorai tyrė vadinamąją pedofilijos bylą. Į posėdį atvyko pats generalinis prokuroras A.Valantinas, kuris prieš tai raštu atsakė į TTK prieš savaitę suformuluotus klausimus. Parlamentarai generalinio prokuroro be kita ko klausė, kokie veiksmai atlikti tiriant bylą, kurioje kaunietis Drąsius Kedys metė kaltinimus pedofilija Kauno apygardos teisėjui Jonui Furmanavičiui, buvusiam Seimo pirmininko visuomeniniam padėjėjui Andriui Ūsui, sąvadavimu – mažametės motinai ir jos seseriai. Užduota ir daugybė kitokių klausimų.

„Generalinio prokuroro raštu pateikti atsakymai buvo pakankamai aiškūs. Jis atsakė ir į papildomus klausimus komiteto posėdyje“, - po beveik dvi valandas trukusio posėdžio sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.

Bet, pasak jo, dar ne į visus su pedofilijos byla susijusius klausimus galima atsakyti dabar, nes tebelaukiama, kada baigsis Generalinės prokuratūros pradėtas tarnybinis patikrinimas, ar teisėsaugos pareigūnai nevilkino bylos tyrimo. Šis patikrinimas turėtų baigtis artimiausiomis dienomis.

S.Šedbaras tikisi, kad kitą savaitę bus turimi ir tarnybinio patikrinimo rezultatai, ir papildoma informacija įvairiais TTK sudominusiais klausimais, todėl komiteto nariai turės galimybę išsamiau padiskutuoti apie tai ir galbūt priimti sprendimą dėl aukštų pareigūnų atsakomybės.

Bus grįžta kitą trečiadienį

„Sutarėme, kad kitą trečiadienį dar kartą prie to klausimo grįšime komitete, nes tebevyksta tarnybinis patikrinimas. Turime laiko patys apsispręsti ir surinkti papildomos medžiagos. Kitą trečiadienį generalinis prokuroras vėl žadėjo ateiti ir atsakyti į dar iškylančius klausimus“, - pastebėjo S.Šedbaras.

TTK vadovas neatmetė, kad po situacijos bei surinktos medžiagos svarstymo komiteto nariai diskutuos, ar turi būti reiškiama nuomonė dėl galimos paties generalinio prokuroro atsakomybės.

„Pats generalinis prokuroras pripažįsta, kad ypač tokio pobūdžio bylos turi būti ypač sparčiai tiriamos. Ši byla pernai lapkritį pirmiausia buvo tiriama Kauno Panemunės komisariato Petrašiūnų nuovadoje. Iki sausio pabaigos atlikta labai nedaug veiksmų – tik kelios apklausos ir ekspertizės. O čia svarbu kuo greičiau dirbti, nes tik pačioje pradžioje dar galima surinkti pakankamai kokybiškus įrodymus“, - tvirtino S.Šedbaras.

Pasak jo, kol kas neaišku, kodėl policininkai kelis mėnesius tyrė šią bylą ir galimai ją vilkino. „Generalinis prokuroras irgi dar negalėjo atsakyti į šį klausimą, kol nėra tarnybinio patikrinimo rezultatų“, - sakė TTK vadovas. „Kai bus patikrinimo rezultatai, kai bus prokuroro atsakymai į visus klausimus, tada ir mums bus aiškiau, kaip vertinti šią situaciją“, - pridūrė jis.

D.Kedžio duktė galėjo būti įtakojama?

S.Šedbaras užsiminė, kad galimai tvirkintai D.Kedžio dukteriai šių metų kovą ar balandį buvo atlikta psichologinė ekspertizė. O rugsėjį, kai bylą iš Kauno prokurorų jau buvo perėmusi Vilniaus apygardos prokuratūra, pateikta dar viena neįvardijamo psichologo išvada. Pastarojoje teigiama, kad vaikas esą „galėjo būti įtakojamas iš šalies“, nors pavasarinės psichologinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad mergaitė „nelinkusi meluoti“.

TTK pirmininkas nenorėjo spėti, kas, specialistų nuomone, galėjo įtakoti mergaitę. „Supraskime – visa tai yra ikiteisminio tyrimo objektas“, - pabrėžė jis.

Prokurorai ne kartą kartojo, kad psichologų išvados šioje byloje yra prieštaringos, todėl ragino „neišimti iš konteksto“ vienos ar kitos nuostatos ir ja remtis.

S.Šedbaras atkreipė dėmesį, kad bylą perdavus Vilniaus prokuratūrai „reikalai pajudėjo“. „Bet ar nėra tai padaryta beviltiškai pavėlavus? Regis, beviltiškai pavėluota“, - nusivylęs pridūrė politikas.

Nepritarė, kad vilkinta tyčia

S.Šedbaras vis dėlto nenorėjo pritarti D.Kedžio anksčiau reikštiems tvirtinimams, kad prokurorai ar kiti teisėsaugos pareigūnai tyčia vilkino bylos tyrimą. „Jeigu taip būtų, tuomet galėtų būti keliamas klausimas ir dėl tų pareigūnų baudžiamosios atsakomybės. Aš nežinau, ar toks tyčinio vilkinimo faktas paaiškės per tarnybinį patikrinimą“, - abejojo komiteto vadovas.

Politikas atkreipė dėmesį ir į tą svarbią aplinkybę, kad jau nuo 2006 metų abu mergaitės tėvai bylinėjosi ir konfliktavo dėl teisių į ją. „Nesakau, kad tai galėjo turėti lemiamos įtakos visiems tragiškiems įvykiams, tačiau tam tikrą foną šiai labai sudėtingai bylai vis dėlto suteikia“, - įsitikinęs TTK pirmininkas.

Pasak S.Šedbaro, pastarieji įvykiai verčia pagalvoti, ar turi būti imtasi kokių nors sisteminių pokyčių prokuratūros darbe ir jo teisiniame pagrindime. Pavyzdžiui, gali būti svarstoma nustatyti tam tikrą laikotarpį, per kurį turi būti atliekami ikiteisminiai tyrimai, nes šiuo metu įstatymuose nustatomas tik aptakus terminas „kiek įmanoma trumpiau“.

Nekomentavo rezultatų

 Po komiteto posėdžio generalinis prokuroras A.Valantinas nekomentavo jo eigos ir rezultatų. „Nesu įgaliotas komentuoti, ką čia kalbėjome. Dar nėra tarnybinio patikrinimo rezultatų. Turime pagrįstų abejonių dėl kai kurių pareigūnų veiksmų, kad jie ne visiškai tinkamai elgėsi, atlikdami tyrimą. Bet artimiausiu metu turėsime patikrinimo rezultatus, tuomet ir galėsime pasakyti, kas ir kaip turi būti nubaustas dėl padarytų pažeidimų“, - sakė jis.

Generalinis prokuroras pabrėžė, kad kiekvieną bylą tiria konkretus pareigūnas, todėl esą įmanoma nustatyti, kas galėjo vilkinti bylą, dėl kokių priežasčių tai buvo daroma. „Taip, turime skundų, turime sisteminių problemų, turime nepatenkintų žmonių, bet už kiekvienos bylos stovi konkretūs prokurorai ir galima išsiaiškinti, kas ką darė, kas ko nedarė, ar buvo vilkinimas, ar buvo kokių nors pažeidimų ir pareikalauti iš kaltųjų atsakomybės“, - tvirtino A.Valantinas.

TTK posėdyje, į kurį atvyko ir generalinis prokuroras, norėjo dalyvauti ir šiam komitetui nepriklausantis parlamentaras Saulius Stoma. Tačiau jis buvo išprašytas lauk, tvirtinant, kad konfidenciali informacija bus pateikiama tik TTK nariams. „Man prokuroras pasakė, kad esu jau viešai užėmęs tam tikrą poziciją šios bylos atžvilgiu, todėl negaliu dalyvauti posėdyje“, - žurnalistams skundėsi D.Kedį viešai parėmęs Seimo narys.

Bet posėdyje liko TTK narys Petras Gražulis, kurį D.Kedžio motina apkaltino ryšiais su A.Ūsu.

Be to, komiteto posėdyje dalyvavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjai Solveiga Cirtautienė ir Jonas Markevičius.

Atstatydinti negali

Generalinis prokuroras A.Valantinas yra pareiškęs esąs pasirengęs atsistatydinti, jeigu tai išspręstų visas problemas teisėtvarkos srityje, arba jeigu kas nors objektyviai išsiaiškinęs pasakytų, kad ko nors jis kaip pareigūnas tokiomis aplinkybėmis nepadarė.

Pagal Konstituciją ir įstatymus, Seimas negali pareikšti tiesioginio nepasitikėjimo generaliniu prokuroru. Jis tai gali padaryti tik netiesiogiai – pareiškimu, rezoliucija ar kokiu kitokiu teisiškai neįpareigojančiu dokumentu. Atleisti generalinį prokurorą gali tik prezidentas savo dekretu, prieš tai atsiklausęs Seimo pritarimo tokiam sprendimui.

Prezidentė yra pareiškusi, jog pedofilijos bylos tyrimas greičiausiai buvo vilkinamas ir pareikalavo, kad generalinis prokuroras nubaustų kaltus dėl to.

A.Valantinas generaliniu prokuroru paskirtas 2005-ųjų lapkritį septynerių metų kadencijai.

Nušauti du žmonės

Praėjusį pirmadienį, kaip įtariama, D.Kedys Kauno centre nušovė teisėją J.Furmanavičių, o paskui – savo dukters motinos Laimos Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę. D.Kedys kol kas nerastas.

D.Kedys pernai lapkritį kreipėsi į Kauno policiją dėl savo mažametės dukros tvirkinimo, prie kurio organizavimo, anot jo, prisidėjo ir mergaitės motina L.Stankūnaitė. Mažamečių tvirkinimu jis kaltino teisėją J.Furmanavičių, buvusį Pilietinės demokratijos partijos atstovą A.Ūsą bei dar vieną nenustatytą vyrą.

Pusmetį byla tirta Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, paskui ją perėmė Kauno apygardos prokuratūra. D.Kedys šiems prokurorams pareiškė nepasitikėjimą ir Generalinė prokuratūra šią bylą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai. Ši rugsėjo viduryje pareiškė įtarimus A.Ūsui.

Sąvadavimu tėvo apkaltinta motina tvirtino, esą jis siekia taip prisiteisti sau vaiko globą. Vienas D.Kedžio „įtariamųjų“, A.Ūsas mergaitės motinai padėjo kovoti dėl vaiko globos, vėliau tapo ir mergaitės krikštatėviu – mergaitės motinos teigimu, esą dėl to ir užsitraukė D.Kedžio nemalonę.