Kitą trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) svarstys, ar dėl tragiškų Kauno įvykių galėtų būti keliamas generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsakomybės klausimas.

Į tyrimo eigą nesikišama

Generalinė prokuratūra prašoma per savaitę atsakyti į TTK keliamus klausimus ir apie dviejų žmogžudysčių Kaune, ir dėl jų įtariamo Drąsiaus Kedžio ankstesnių skundų dėl mažametės dukters galimo tvirkinimo tyrimo aplinkybių.

„Komitetas pritarė parengtam klausimyno projektui, įrašė dar kelis klausimus ir pateikė juos Generalinei prokuratūrai atsakyti per savaitę“, - portalui sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.

Pasak jo, tarp keliamų klausimų nėra tokių, kuriais būtų kišamasi į dabar vykdomus operatyvinius tyrimus dėl Kauno teisėjo Jono Furmanavičiaus ir D.Kedžio buvusios sugyventinės sesers Violetos Naruševičienės nužudymų bei dėl D.Kedžio dukters galimo tvirkinimo. „Mūsų užduodamais klausimais į pačią tyrimo eigą nesikišama. Prašoma tik atsakyti, ar viskas buvo daroma laiku ir teisingai, pagal galiojančias teisės normas ir taisykles, ar kurioje nors stadijoje nebuvo vilkinimo“, - teigė komiteto vadovas.

S.Šedbaras atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant visą įvykių chronologiją kyla klausimų, kodėl nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų gegužės užtruko D.Kedžio skundų dėl galimos pedofilijos atvejų nagrinėjimas Kauno, Vilniaus ir Generalinėje prokuratūrose, kas per tą laiką buvo padaryta, ar apklausti visi galimi įvykių dalyviai ir liudininkai, ar buvo signalų, kad D.Kedys galėtų imtis smurto ir kas daryta, kad to būtų išvengta. „Į šiuos bei kitus natūraliai kylančius klausimus norėtume turėti atsakymus, kad galėtume daryti išvadas, ar viskas buvo daryta pakankamai greitai ir efektyviai“, - sakė TTK pirmininkas.

Neigia, kad ruošiamas nepasitikėjimas

S.Šedbaras neneigė, kad nuo gautų atsakymų ir nuo kitos medžiagos gali priklausyti, kokia susidarys komiteto nuomonė apie generalinio prokuroro galimą atsakomybę.

„Gali būti keliamas atsakomybės klausimas, jeigu paaiškėtų, kad kas nors ne taip buvo daroma arba kyla įtarimų, kad kurioje nors grandyje skundų dėl galimos pedofilijos atvejų tyrimas galėjo būti vilkinamas. Prokuratūra turi griežtą hierarchiją, tai labai centralizuota struktūra. Todėl akivaizdu, kad kyla ir generalinio prokuroro atsakomybės klausimas dėl visko, kas yra daroma visoje prokuratūroje“, - sakė jis.

Tačiau TTK vadovas griežtai neigė, kad jis pats, jo vadovaujamas komitetas ar valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) užsimojo versti generalinį prokurorą A.Valantiną. „Tokios nuostatos tikrai nėra. Komiteto ir Tėvynės sąjungos žmonės tikrai nėra prieš ką nors nuteikti. Mes toli nuo minties, kad jau dabar būtina radikaliai spręsti aukštų pareigūnų atsakomybės klausimus. Pirmiausia reikia išsiaiškinti visas aplinkybes, įsigilinti į problemą, sulaukti įvairios informacijos, tik tada daryti išvadas, tarp jų ir dėl atsakomybės“, - sakė S.Šedbaras.

Kritikuoja konservatorių kėslus

Tuo tarpu opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis įžvelgia TS-LKD norą naudotis situacija ir į svarbių pareigūnų postus susodinti savus žmones.

„Kelia didelį nerimą konservatorių planai nustumti dabartinius kai kurių institucijų vadovus ir visur susodinti savus žmones. Bandoma versti Lietuvos radijo ir televizijos vadovybę, Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių. Dabar imamasi generalinio prokuroro. Valdančioji partija elgiasi kaip komunistų ikona Vladimiras Leninas – ima telegrafą, paštą, stotis, bankus, žodžiu, stengiasi užimti strategines pozicijas“, - kalbėjo V.Mazuronis.

Jie neneigė, kad Generalinėje prokuratūroje yra problemų ir jas reikia taisyti. Tačiau esą nepriimtina, kai siekiant pertvarkų šioje institucijoje pirmiausia keliamas jos vadovo pakeitimo savu žmogumi klausimas: „Juk akivaizdu, kad siekiama pasodinti savą žmogų, bet viską palikti kaip buvę, nesiimant jokių pertvarkų“.

V.Mazuronis atkreipė dėmesį, kad generalinio prokuroro nebus įmanoma pakeisti be Prezidentės Dalios Grybauskaitės sutikimo. „O Prezidentės pozicija šiuo atveju yra gana atsargi ir racionali. Ji neskuba daryti radikalių  sprendimų, neskuba kapoti galvų, laukia tyrimo pabaigos ir tada darys išvadas, kas ir ką blogai padarė, ar dėl to turi atsakyti pats prokuratūros vadovas“, - sakė opozicijos lyderis.

Seimas atstatydinti negali

Pagal Konstituciją ir įstatymus, Seimas negali pareikšti tiesioginio nepasitikėjimo generaliniu prokuroru. Jis tai gali padaryti tik netiesiogiai – pareiškimu, rezoliucija ar kokiu kitokiu teisiškai neįpareigojančiu dokumentu. Atleisti generalinį prokurorą gali tik Prezidentė savo dekretu, prieš tai atsiklaususi Seimo pritarimo tokiam sprendimui.

A.Valantinas generaliniu prokuroru paskirtas 2005-ųjų lapkritį septynerių metų kadencijai.

Pats generalinis prokuroras kol kas neketina trauktis iš užimamų pareigų, tačiau neatmetė tokios galimybės, jeigu jo veikloje būtų rasta nedovanotinų klaidų.