Europos teisės departamentas sukritikavo parlamentarės Birutės Vėsaitės siūlymą senjorams asmens tapatybės dokumentus išduoti be galiojimo termino.

Teisininkų teigimu, pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartus nustato Europos Sąjungos (ES) Tarybos reglamentas. Jo priede įtvirtintas reikalavimas, kad pase ar kelionės dokumente turi būti mašininio skaitymo biografinių duomenų lapas. Keliaudamas asmuo privalo turėti tokį asmens dokumentą, kurio mašininio skaitymo biografinių duomenų lapas atitinka ES reikalavimus.

"Priešingu atveju paso duomenų nuskaitymo įrenginys gali neatpažinti asmens dokumento. Atitinkamai siūlomi įstatymų pakeitimai lemtų asmens dokumentų, neatitinkančių tarptautinių standartų, atsiradimą ir galėtų apsunkinti vyresnio amžiaus asmenų keliones į užsienio valstybes", - rašoma Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Karolio Dieninio pasirašytoje išvadoje.

Joje taip pat atkreiptas dėmesys, kad asmens dokumentas yra riboto patvarumo, natūraliai nusidėvi, todėl siūloma palikti asmens dokumentų galiojimo terminus.

Teisininkai ragina svarstyti galimybę vyresnio amžiaus asmenims nustatyti ilgesnį asmens dokumento galiojimo terminą.

Socialdemokratė B.Vėsaitė Seimo posėdžių sekretoriate yra įregistravusi Asmens tapatybės kortelės ir Paso įstatymų pataisų projektus, kuriuose siūloma 75 metų sulaukusiems Lietuvos piliečiams išduodant naują asmens dokumentą galiojimo termino nenustatyti.

Seimo narė aiškina, kad vyresnio amžiaus žmonėms asmens dokumento keitimas yra problema. Pasak jos, vyresniems žmonėms stovėti eilėse po dvi valandas ir ilgiau yra labai sunku, tai juos vargina, sukelia tam tikrų sveikatos problemų.

Pastaruoju metu susidarė eilės, piliečiams masiškai keičiant pasibaigusio galiojimo asmens tapatybės dokumentus. Šiuo metu baigia galioti pirmieji Lietuvos piliečių pasai, išduoti 1992–1993 metais.

Dabar įstatymai numato, kad piliečiui nuo 16 metų išduota asmens tapatybės kortelė arba pasas galioja 10 metų.