Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktorius Manfredas Žymantas tikisi, kad naujos priemonės leis nuo 5 iki 1-2 procentų sumažinti klaidingų išvadų, pateiktų ar dėl medikų nekompetencijos, ar dėl piktybinio siekio padėti pacientams gauti didesnes išmokas.

Pasak direktoriaus, nuo šių metų sausio įsigaliojo tvarka, leidžianti jam tiesiogiai kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą. Ši priemonė, taip pat konsultacijos su medikais bei dažnesni ligonių patikrinimai jau davė rezultatų: slaugos poreikis po psichiatrų išvadų šiemet nustatomas gerokai mažesnei daliai dimensija sergančių pacientų, jiems dažniau skiriama priežiūra.

„Atlikę tyrimą, mes galime kreiptis į akreditavimo tarnybą gydytojų licencijoms stabdyti, gavome palaiminimą iš tarnybos ir nuo šių metų pradžios pati tvarka įsigaliojo, kai mes tai darysime. Šiandien mes dar neturime nė vieno (licencijos stabdymo – BNS) atvejo, bet medicinos bendruomenė sureagavo teigiamai į tai ir tokių didelių melavimų, didelių neatitikimų šiandien gerokai sumažėjo“, – BNS sakė M.Žymantas.

Šiuo metu šiurkščių pažeidimų, kai medikai teikia neteisingus medicininius dokumentus, yra apie 5 procentai.

„Visada yra maksimalistinis siekis. Aš suprantu, kad jis gal ir nėra įmanomas, bet kad liktų 1-2 procentai tokių atvejų, yra optimistinis ir realistinis skaičius“, – teigė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovas.

Dokumentuose parašyta: ligonis guli lovoje, „daro“ po savimi, nesiorientuoja laike ir erdvėje. Nuvažiuojame į namus patikrinti, durų neatidaro. Klausiame kaimynu, kur jis, sako, išėjo į polikliniką išsirašyti vaistų.

Anot jo, didžiausia rizika dėl neteisingų medicininių išvadų teikimo kyla medikams, dėl kurių nustatytų ligų dažniausiai skiriamas invalidumas: kardiologams, neurologams, traumatologams ir psichiatrams. Būtent dėl pastarųjų pernai atliktas neplaninis patikrinimas – NDNT darbuotojai buvo siunčiami pas ligonį dėl kiekvieno įtarimo sukėlusio atvejo.

Tarnybos vadovo pristatyti duomenys rodo, kad pagal psichiatrų teiktas išvadas pernai sausį slauga paskirta 62, o priežiūra – 46 pacientams. Šių metų pradžioje proporcija pasikeitė ir slauga vasario mėnesį skirta jau 36, priežiūra – 73 pacientams. Už slaugą valstybė moka 300 eurų, už priežiūrą – 56 eurus.

„Psichiatrai nelauktai atsiųsdavo pas mus ligonius su neaiškios kilmės dimensija, vadinkime, silpnaprotyste, taip užpildyti dokumentai jau leistų skirti slaugą. Dokumentuose parašyta: ligonis guli lovoje, „daro“ po savimi, nesiorientuoja laike ir erdvėje. Nuvažiuojame į namus patikrinti, durų neatidaro. Klausiame kaimynu, kur jis, sako, išėjo į polikliniką išsirašyti vaistų“, – pasakojo direktorius.

M.Žymantas tvirtino, kad „išgaudyti tokius medikus, kurie drįsta radikaliai klastoti dokumentus“, yra pačių gydymo įstaigų garbės reikalas.

Pasak jo, numatyta, kad į akreditavimo tarnybą dėl mediko licencijos stabdymo bus galima kreiptis, jei jo teikiamose išvadose bus rasta didelių neatitikimų tris kartus. Sustabdžius licenciją, akreditavimo tarnyba gali spręsti ir dėl visiško jos atėmimo.

Direktorius pabrėžė, kad šiemet sugriežtinta ir vidinė kontrolė tarnyboje: sistema dukart per metus automatiniu būdu atrenka po 60 bylų iš kiekvieno tarnybos teritorinio skyriaus, kurių yra 23, tuomet specialistai tikrina, ar nebuvo padaryta klaidų. Todėl neteisingai neįgalumą ar nedarbingumą nustatę vertintojai gali būti bet kada patikrinti, jiems skirtos drausminės nuobaudos.

M.Žymantas sako, kad sumažėjo ir tarnybos korupcijos vertinimo indeksas. Anoniminėse apklausose bent kartą davę ar siūlę kyšį 2015-aisiais nurodė 12 proc. respondentų, 2016-aisiais jų skaičius sumažėjo iki 9 procentų.

Vienas galimo sukčiavimo nustatant neįgalumą atvejų plačiau nuskambėjo 2015-aisiais. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai gavę medicinos ekspertų išvadą, kad buvusios Seimo nario Eduardo Žakario padėjėjos Virginijos Račienės neįgalumo lygis iš tiesų yra mažesnis nei nurodoma, jai pateikti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule ir dokumentų klastojimo. Šiaulietei dėl regėjimo sutrikimų nustatytas 10 proc. darbingumas, specialus nuolatinės priežiūros poreikis, nors moteris pati vairavo automobilį. Iškilus šiai istorijai NDNT panaikino jos neįgalumą. M.Žymantas BNS  teigė, kad tai buvo ne tarnybos darbuotojų klaida, neįgalumas moteriai esą paskirtas gavus klaidingą medikų diagnozę.

NDNT vertina neįgalumo lygį vaikams iki 18 metų, vertina pilnamečių pensijos nesulaukusių asmenų darbingumo lygį, specialiuosius poreikius, nustato profesinės reabilitacijos poreikį. 2016-aisiais į NDNT kreipėsi 96,3 tūkst. asmenų, iš jų per 15 tūkst. – pirmą kartą.