Seime vėl bandoma atgaivinti diskusijas dėl tiesioginių merų rinkimų, nors yra netikinčių, jog šią idėją pavyks įgyvendinti dar dabartiniame parlamente.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Vytautas Kurpuvesas pranešė kartu su bendraminčiais inicijuojantis teisės aktų pataisas, leisiančias savivaldybių merus rinkti tiesiogiai.

„Grįžti prie merų tiesioginių rinkimų klausimo paskatino visuomenės, šalies vadovybės, daugelio kolegų bei asmeninė pozicija šia tema, taip pat savivaldybių vadovybių formavimo procesai po savivaldos rinkimų, kuomet ne vienoje savivaldybėje valdančiosios koalicijos tarybose buvo sudaromos be daugiausiai mandatų gavusių kandidatų sąrašų, o merais tapo ne didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelnę savivaldybių tarybų nariai“, – teigė V.Kurpuvesas.

Jis paragino visus Seimo narius prisijungti prie Konstitucijos pataisų dėl tiesoginių merų rinkimų įteisinimo pateikimo Seimui.

Diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų vyksta ne vienerius metus. VVSK pirmininkas pripažįsta, kad iki šiol buvo sudėtingiausia susitarti, koks turėtų būti tiesiogiai išrinkto mero statusas, kokie jam turėtų būti suteikti įgaliojimai ir kaip sureguliuoti savivaldybės institucijų santykius.

V.Kurpuveso parengtose Konstitucijos pataisose siūloma nustatyti, kad merus, kaip ir savivaldybių tarybų narius, gyventojai rinktų tiesiogiai, remdamiesi visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu. Meras vykdytų vietos valdžią savivaldybėse ir būtų vykdomoji, savivaldybės tarybai ir gyventojams atskaitinga, institucija, turėtų aiškiai apibrėžtus įgaliojimus ir atsakomybę.

Tai reiškia, kad pagal šią Konstitucijos pataisą tiesiogiai išrinktas meras nebūtų savivaldybės tarybos narys, bet iš esmės atliktų dabartinio savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, tik turėtų kiek platesnius įgaliojimus. Savo ruožtu taryba rinktų pirmininką, kuris vadovautų jos posėdžiams.

Panaši sistema Lietuvoje galiojo 1990-1995 metais, kai fiksuota nemažai politinių konfliktų tarp merų ir savivaldybių tarybų pirmininkų.

Bet V.Kurpuvesas pabrėžia, kad jo siūloma Konstitucijos pataisa yra „darbo VVSK rezultatas, įvertinant kaimyninių valstybių patirtį ir akademinės bendruomenės pasiūlymus, bei atspindintis Lietuvos gyventojų lūkesčius“.

Jau anksčiau skelbta, kad ne visi politikai tikri, jog dabartiniame Seime pavyks susitarti dėl tiesioginių merų rinkimų ir balsuoti dėl jų įteisinimo. Anot vieno liberalcentristų lyderių, Seimo vicepirmininko Algio Čapliko, dabartinės kadencijos parlamente stinga politinės valios susitarti dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo.

Jeigu per artimiausius kelerius metus vis dėlto pavyktų įteisinti tiesioginius merų rinkimus, jie pirmą kartą būtų surengti 2015 metų vasarį renkant naujos kadencijos savivaldybių tarybas.

Pernai pavasarį seimui pritrūko kelių balsų, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo.