Taip jis kalbėjo ketvirtadienį Seime susitikęs su opozicine Liberalų sąjūdžio frakcija.
„Manau, kad iš principo to baubo, kad bus revizuota ir atsisakyta, judama link minties, kad užsienio studentai nėra laukiami Lietuvos universitetuose, nėra. Mes kalbame apie pavienius atvejus, kur kaip deguto šaukštas pagadina visą vaizdą“, – sakė M. Sinkevičius.
Pasak jo, yra aukštojo mokslo institucijų, kuriomis pasinaudojama kaip savotiška priedanga.
„Tampama studentu, o vėliau to studento niekas nemato, niekas nežino, kur studentas egzistuoja ir ką jis veikia. Tai mes turėtume labai normaliai pasižiūrėti, objektyviai, pagal vieną pavyzdį neformuojant naujų tvarkų, taisyklių ir požiūrio, bet pasidarant higieninį vertinimą“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
„Aš fundamentaliai sutinku, kad asmenys, kurie atvyksta į Lietuvą studijuoti (...) – welcome (liet. sveiki atvykę), bet jeigu tai yra tik pseudobūdas atvykti ir paskui neaišku, ką čia daryti, tai tas turbūt mums visiems neturėtų būti priimtina“, – dėstė premjeras.
Apie galimą migrantų piktnaudžiavimą studentų statusu Lietuvoje anksčiau kalbėjo vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Jis siūlo naikinti galimybę atvykstantiems studentams dirbti pagal individualios veiklos pažymą.
Kaip rašė BNS, rugsėjo pabaigoje Migracijos departamento vadovė Indrė Gasperė teigė, jog prieš metus buvo matoma problema, kad dalis atvykėlių įstodavo į aukštąją mokyklą, tačiau vėliau dingdavo.
Šiuo metu, anot I. Gasperės, tuo nėra piktnaudžiaujama, pastebimi individualūs atvejai.
Ji žadėjo, kad Migracijos departamentas spalį vykdys sisteminius patikrinimus aukštosiose mokyklose.
Kalbėdama apie studentus, kurie greta studijų dirba pagal individualią veiklą, pavyzdžiui, maisto išvežiotojais ar pavežėjais, Migracijos departamento direktorė pažymėjo, kad jie gali sulaukti griežtesnės tvarkos.
„Man nepatinka, ką aš matau“
M. Sinkevičius sako, kad jo netenkina, kad nėra vykdomi teismų sprendimai dėl partnerysčių registravimo, tačiau pažymėjo, kad klausimą iš esmės turi spręsti Seimas.
„Tai man, aišku, kad nepatinka tai, ką aš matau. Man nepatinka teisinis nihilizmas, nes ir Konstitucinis Teismas 2025 metais pasisakė, buvo teismų sprendimų, ir, berods, yra trylika ar keturiolika panašių bylų, kur dar turbūt bus sprendimai“, – BNS sakė M. Sinkevičius.
Jis teigia girdintis ir teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės argumentus, kuri sako, kad dabartinė Civilinio kodekso redakcija registruoti partnerysčių neleidžia.
„Sakydamas, kad turėtume paisyti teismų sprendimų ir nedemonstruoti, kaip valdžia, kaip valstybė, teisinio nihilizmo, turime tą klausimą sutvarkyti parlamente. Tai yra tų iniciatyvų net ne viena“, – dėstė premjeras.
Kaip rašė BNS, Teisingumo ministerijai nepavykus užginčyti Lietuvos teismų įpareigojimo valstybei registruoti dviejų vilniečių moterų partnerystę, įstaiga ir toliau žada nevykdyti įsiteisėjusio sprendimo, argumentuodama, kad nėra įstatymu nustatytos registravimo tvarkos.
Taip, praėjus pusantrų metų po Konstitucinio Teismo sprendimo, atvėrusio kelią tos pačios lyties poroms įteisinti partnerystę per teismus, susiklosto aklavietė – teismai partnerystes pripažįsta, bet ministerija atsisako jas registruoti, kol Seimas nepriims įstatymo.
„Mes turime periodinius vadovų pasikalbėjimus, atkreipsime į tai dėmesį, kad galėtų Seimas, kaip tautos atstovybė, parodyti tą lyderystę, matydama, kad teismai pasisakė, Konstitucinis Teismas pasisakė, tai reikia sutvarkyt Civilinį kodeksą, imkimės ir sutvarkykime“, – teigė M. Sinkevičius.
„Jeigu turime politinę valią, tai tas tęstinumas, kad per bylas žmonės turi veikti ir bylinėtis su valstybe, man iš principo kaip Vyriausybės vadovui, kaip piliečiui nepriimtina“, – sakė jis.
BNS skelbė, kad praėjusių metų balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją 24 metus nevykdydamas Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Be to, konstatuota, kad partnerystė turi apimti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenis.
Po šio nutarimo R. Tamašunienei pareiškus, kad nerengs partnerystę reguliuojančio įstatymo projekto, grupė Seimo socialdemokratų, liberalų ir konservatorių pernai rudenį registravo lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą per Civilinį kodeksą.
Šis projektas vis neįrašomas į parlamento plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu, – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.
(be temos)