Gindamos nacionalinius interesus Lietuva ir Lenkija neturi pamiršti, kad eina ta pačia kryptimi, šeštadienį Vilniuje minint Valstybės atkūrimo 95-ąsias metines sakė Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis.

Kiek vėliau vykusiame Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lenkijos vadovo B. Komorowskio darbiniame susitikime abiejų šalių vadovai aptarė derybų dėl naujo daugiamečio ES biudžeto rezultatus, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, pasirengimą ES Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimui, kuris įvyks šių metų rudenį Vilniuje. Taip pat kalbėta apie finansinės drausmės svarbą ekonominiam stabilumui užtikrinti, aptarta padėtis Europoje, pranešė Prezidentūra.

„Verta taip pat atminti, kad šiandien realizuodami savo nacionalinius tikslus, vadovaudamiesi nacionaliniais interesais ir reikalais, mes einame ta pačia kryptimi, kadangi mes šiandien esame demokratinio pasaulio dalimi, priklausome Šiaurės Atlanto aljansui ir Europos Sąjungai“, – iškilmingame minėjime kalbėjo B. Komorowskis.

Per trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją S. Daukanto aikštėje kalbėjęs Lenkijos vadovas akcentavo bendras Lietuvos ir Lenkijos kovas už nepriklausomybę, o savo kalbą pradėjo primindamas, jog pats yra kilęs iš Aukštaitijos.

„Šiandien švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo 95-ąsias metines. Bet šiandien ir Lietuva, ir Lenkija švenčia dar vienas labai svarbias metines – būtent kovos su Rusijos priespauda 1863 metais metines“, – teigė B. Komorowskis.

Anot Lenkijos vadovo, 1863 metų kovos atmintis yra labai  svarbi, kad „suprastume kelius, kurie privedė mus 1918 metais prie dviejų nepriklausomų valstybių“.

„Tikrai verta atsiminti ir pagerbti tuos kelius nuo to laiko, kai kartu Lenkijoje ir Lietuvoje dainavome sukilėlių dainą, kuri skambėjo: „Erelis šalia vyčio, o mūsiškiai nuėjo be ginklo kartu kovoti“. O sukilėliai Žemaitijoje dainavo, kad „dabar lenkai neprapuolė, kol žemaičiai gyvi“. Ir verta atsiminti ir pagerbti taip pat kelią, kuriuo ėjo lietuviai, siekdami atgauti nepriklausomybę ir atkurti savo tautas, kas buvo labai svarbu vėlesniems atgimimo procesams. Ir verta taip pat atminti, kad abi šitos valstybės – Lenkija ir Lietuva ir toliau buvo atsidūrusios prieš pavojus, ir dar kartą – 1989 metais Lenkija ir 1991 metais Lietuva – turėjo atkurti savo nepriklausomybę“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.

Anot jo, labai svarbu, kad „lenkai ir lietuviai pabrėžia savo kaimynų nepriklausomybės atgavimą tokiu būdu, kad nepriklausomybės atgavimo 1918 metais metinėse dalyvauja abiejų šalių prezidentai“.

Po iškilmingos Baltijos vėliavų pakėlimo ceremonijos S. Daukanto aikštėje Prezidentūroje vyko dvišalis Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikimas.

Šiemet Lietuvoje ir Lenkijoje minint 1863 metų Sukilimo 150–ąsias metines, prezidentė D. Grybauskaitė Lenkijos vadovui įteikė Lietuvos Banko šia proga išleistą jubiliejinę monetą. 

Seimas savo nutarimu 2013 metus yra paskelbęs 1863 metų sukilimo metais.

Po susitikimo su Lietuvos prezidente, Lenkijos vadovas vyks padėti gėlių ant vieno 1863-ųjų metų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko memorialo Lukiškių aikštėje. Z.S ierakauskas carinės Rusijos generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo įsakymu buvo pakartas Vilniaus Lukiškių aikštėje.