- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausios migracijos tendencijos atskleidžia, kad į Lietuvą tautiečiai sugrįžta ne tik iš pačių populiariausių ir emigrantų pamėgtų šalių, bet ir Amerikos, Kinijos ar net Indijos, praneša LNK.
Žiūrėdama į žemėlapį Rūta gali atsikvėpti – šiandien planuoja tik atostogas. Tačiau prieš aštuonerius metus, žvelgdama ten pat, priėmė skaudų sprendimą – atsisveikino su gimtine.
Profesionalios muzikantės garsai suskambo saulėtos Kretos ir lietingos Jungtinės Karalystės mokyklose.
„Vieni ieško darbo bet kur, bet kaip ir už bet kokią algą, tiesiog kad būtų tam tikros įmokos. Yra tokių, kuriems ir save priskirčiau, kurie važiuoja daryti karjeros“, – sakė emigrantė Rūta Buivydaitė.
Karjera ir noras užsidirbti jau daugiau nei dešimtmetį dažniausios išvykimo iš šalies priežastys. Tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, kad emigruoja ir dėl to, jei nėra įsipareigojimų. Neturint nuosavo nekilnojamojo turto gali dirbti nuotoliu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Viskas pasiteisę. Manau, tai yra būtent tai, kaip mes ateityje dirbsime“, – teigė emigrantas Gintaras Šimanskis.
Tačiau net ir pilnos kišenės laimės neatneša. Pernai sugrįžo 25 tūkst. lietuvių – tiek, kiek gyvena dešimtame pagal gyventojų skaičių Lietuvos mieste Utenoje.
„Yra jau daugiau nei dvigubai didesnis grįžtančiųjų skaičius nei prieš tai, t. y. jau daugiau nei 25 tūkst. trejus metus iš eilės grįžta. Prieš penkerius metus buvo apie 10 tūkst.“, – pasidalijo statistika Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis.
Pusė grįžo iš Jungtinės Karalystės. Kita dalis – iš Norvegijos, Vokietijos, Airijos ar net Indijos. Beveik kasmet po 0,5 tūkst. palieka namus ir Amerikoje.
„Grįžo į Lietuvą ir pamatė, kad ko nors čia trūksta. Gal nori atidaryti kepyklėlę, kai kurie turi inovatyvių IT sprendimų“, – sakė projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė Agnė Kurpytė-Nishnianidze.
Visuomenėje gaji nuostata, kad išvykimas yra nuotykis, o kai žmonės nusprendžia sugrįžti, neretai įsivaizduojame, kad tai tam tikra nesėkmė.
Tačiau vietiniai lietuviai juos pasitinka kone su šakėmis.
„Visuomenėje gaji nuostata, kad išvykimas yra nuotykis, o kai žmonės nusprendžia sugrįžti, neretai įsivaizduojame, kad tai tam tikra nesėkmė“, – pažymėjo A. Kurpytė-Nishnianidze.
Baimių yra ir daugiau. Vis mažiau galvoja, kad Lietuvoje aukšta gyvenimo kokybė, tad gąsdina nežinomybė. Nenorima įkliūti ir į klampias biurokratines pinkles.
„Dėl pensijos, darbo stažo sumavimo ir pan. Grįžimas į Lietuvą yra procesas, kuriam reikia ruoštis“, – trikdžius vardijo A. Kurpytė-Nishnianidze.
Tačiau pasiruošti sudėtinga. Trūksta informacijos, kodėl verta grįžti. Dažniausios priežastys ne ekonominė padėtis, o artimieji ir sava kalba.
Analitikai pastebi – keičiasi ne tik grįžtančiųjų tendencijos, bet ir emigrantų amžius. Išvyksta nebe 20-mečiai, o jau sulaukę 30 arba 40 metų.
Nors lėktuvų bilietų į vieną pusę vis mažiau, Lietuva dar ne tokia, kokia buvo prieš emigracijos bangas. 1990 m. mūsų šalyje gyveno 3,7 mln., šiais metais nesiekia ir 3 mln. gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukrainos kariai demonstravo Lietuvoje įgytas žinias ir įgūdžius
Antradienį Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone, Jonavos rajone, pratybomis baigtas septynias savaites trukęs Pėstininkų skyriaus vado kursas, skirtas į Lietuvą atvykusiems Ukrainos kariams. ...
-
Ukrainiečiams keičiant vairuotojo pažymėjimus Lietuvoje nebereikės laikyti egzamino
Ukrainiečiams keičiant A ir B kategorijų vairuotojo pažymėjimus Lietuvoje nebereikės laikyti egzamino, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). ...
-
Prieš Lietuvos įmones ir įstaigas – kibernetinės atakos: atsakomybę prisiima rusų programišiai1
Ne viena didelė Lietuvos įmonė, taip pat kai kurios valstybės įstaigos, antradienį patyrė paskirstytas paslaugos trikdymo atakas (angl. Distributed Denial of Service, DDoS), dalis kibernetinių išpuolių vykdyti iš Rusijos. ...
-
Pernai per 1,3 mln. šalies gyventojų mokėsi švietimo įstaigose arba savarankiškai1
Pernai per 1,3 mln. Lietuvos gyventojų mokėsi formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigose arba savarankiškai, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
N. Grunskienė: bylose pagal pranešėjų informaciją nustatyta žala – per 86 mln. eurų1
Iš viso per ketverius metus pagal pranešėjų pateiktą informaciją buvo pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai, teismui perduotose bylose nustatyta žala valstybei, žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinta daugiau kaip 86 mln. eurų, sako generalin...
-
Aplinkosaugininkai apie nudistų akibrokštą rezervate: tai yra sociopatija11
Nudistų akibrokštas pribloškė aplinkosaugininkus – nuogaliai pasigamino nelegalų užrašą „Nudistų pliažas“ ir ne tik įsmeigė jį pajūryje, bet net įsibrovė į rezervato teritoriją. ...
-
Benamiui už šiukšlinimą – tik bauda11
Benamiai – laisvi žmonės, eina, kur nori, miega, kada nori. Laisvoje šalyje tai nėra draudžiama. Neleistina tik šiukšlinti, nes teritorijos valymas – visų mūsų mokesčiais apmokamas darbas. ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu
Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos sieną, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
VAT vadas apie NATO viršūnių susitikimą Vilniuje: tai didžiausias profesinis iššūkis10
Ruošiantis liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) savo amato moko į pagalbą pasitelktus karius, kitus vidaus reikalų sistemos pareigūnus. ...
-
Jau šį savaitgalį – jubiliejinė Gargždų miesto šventė4
Šį ketvirtadienį, birželio 1-ąją, prasidės šventiniai 770-ojo Gargždų miesto gimtadienio renginiai, kurie tęsis keturias dienas – iki pat sekmadienio. Šiandien išsami jų programa pristatyta Gargždų parke, kur ir vy...