Buvęs Rusijos užsienio reikalų pirmasis viceministras Fiodoras Šelovas-Kovediajevas sako nematantis prasmės persekioti Sausio 13-osios žudynių vykdytojų, nes teisti reikia tuos, kurie davė įsakymą.

"Galbūt aš kažką dabar pasakysiu netikėto, ir ne dėl to, kaip tai pateikia oficialūs mūsų atstovai: nematau didelės prasmės teisti vykdytojų. Tuomet nebuvo tokios sąvokos - nusikalstamas įsakymas, žmogus tiesiog turėjo vykdyti bet kokį įsakymą. Nemanau, kad žmonės vykdė ciniškai tuos įsakymus, paprasčiausiai vykdė juos taip, kaip juos mokė", - penktadienį per Lietuvos Seime vykstančią diskusiją sakė F.Šelovas-Kovediajevas.

Pasak Rusijos viešosios politikos centro tyrimų vadovo, teisti dėl žudynių reikėtų buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą, tačiau ir tokio scenarijaus prisipažino negalintis vertinti vienareikšmiškai.

"Aišku, teisti tai reikia, bet reikia teisti M.Gorbačiovą, tačiau man asmeniškai nekyla ranka, nes, kaip sakoma, jei jis nebūtų pradėjęs to, ką jis pradėjo 1985 metais, ko gero, mes būtume ne šioje salėje, o kur nors virtuvėje aptarinėtume užsidarę", - sakė F.Šelovas-Kovediajevas.

Jo tvirtinimu, reikia priversti atgailauti tuos žmones, kurie priimdavo sprendumus. Svečias sakė suprantantis Austrijos sprendimą nesuimti Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo.

"Aš suprantu Austrijos teismo sprendimą, nes iš tikrųjų - kam jūs norite pateikti kaltinimus - čia labai sudėtingas klausimas, ir aš nežinau, man atrodo, kad beprasmiška apeliuoti į dabartinį Rusijos režimą, kad jis prisiimtų atsakomybę už tokių įvykių pasmerkimą. Nors, kita vertus, kelti taip klausimą reikia, kad įvykiai plėtotųsi mūsų norima kryptimi, kad žmonės pamatytų tai, kas įvyko", - svarstė buvęs Rusijos užsienio reikalų viceministras.

Jis taip pat sakė, jog siekiant geresnių Rusijos ir Lietuvos ryšių reikia atkurti žmogiškuosius santykius.

"Per visus susitikimus, kurie vyko pastarąją parą, aš kalbėjau, kad reikia galvoti apie tiesioginius pilietinės visuomenės institucijų kontaktus. Kelią įveikia tas, kuris juo eina. Tų žmogiškų kontaktų pagrindu ir atsiras pasitikėjimas. Jei bus pasitikėjimas tarp piliečių, politikai, nori to ar nenori, kokie bebūtų, jie jaučia žmonių nuotaikas, grieždami dantimis, jie vis tiek eina ta kryptimi, kurią jiems nurodo jų piliečiai, nes taip atrodo optimaliau", - sakė F.Šelovas-Kovediajevas.

Seime minint 1991 metų liepos 29 dieną Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio ir Rusijos prezidento Boriso Jelcino pasirašytą tarpvalstybinę sutartį surengta diskusija "Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių sutarties reikšmė 1991 metais ir šiandien".

Prieš 20 metų pasirašyta sutartimi patvirtinta, kad ją pasirašančios šalys "pripažįsta viena kitą pilnateisiais tarptautinės teisės subjektais ir suvereniomis valstybėmis pagal jų valstybinį statusą, įtvirtintą pamatiniuose aktuose, priimtuose Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos 1990 metų birželio 12 dieną ir Lietuvos Respublikos 1990 metų kovo 11 dieną".

"Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis pripažįsta kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies neatimamą teisę į valstybinę nepriklausomybę, visišką kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios pilnumą jos teritorijoje", - rašoma sutartyje.