Buvusios šio centro vadovės Birutės Teresės Burauskaitės teigimu, žinia apie „Memorial“ uždarymą yra labai liūdna, o gal net ir kraupi.

„Nežinau, kas mūsų kaimynystėje iš tikrųjų darosi. Sunkiai suvokiama. „Memorialas“ tiek metų dirbo, tokius darbus nuveikė“, – antradienį BNS sakė ji.

„Mes registruojame, leidžiame sąrašus savo represuotų asmenų, tai yra tūkstančiai, šimtai tūkstančių pavardžių, o pas juos yra milijonai aukų. Jie sudarė tikslius sąrašus su dokumentais, nuotraukomis, su likimais. Dabartinis pirmininkas Janas Račinskis buvo internetinio projekto – virtualaus sąrašo – vadovas. Jie parodė vaizdą, kas darėsi Stalino režimo metais“, – pasakojo B. T. Burauskaitė.

Rusijos teismo sprendimą uždaryti šią organizaciją ji pavadino kalėjimuose, lageriuose, gulage nužudytų aukų paniekinimu.

Pasak buvusios ilgametės Genocido centro vadovės, bendradarbiavimas vyko ne tik su Maskvos, bet ir su Sankt Peterburgo, Krasnojarsko „Memorial“ padaliniais. Lietuvos istorikai dalyvaudavo jų renginiuose, ekspedicijose, kitoje veikloje.

„Mes nemažai gaudavome medžiagos apie asmenis, kurių bylų pas mus nebuvo. Jie („Memorial“ – BNS) daug dirbo, kai dar buvo įmanoma, su kalinių bylomis. Kalinys, kuris buvo suimtas, teisiamas turėjo baudžiamąją bylą – tokią, kokios pas mus saugomos Ypatingajame archyve, o kai jis patekdavo į lagerį, ten buvo kuriama kita byla. Jose būdavo labai daug duomenų, kurių mums labai reikėjo, ypač tuo laikotarpiu, kai žmonės ieškojo informacijos apie savo artimuosius, žuvusius, mirusius, kalėjusius gulago platybėse. Jie padėdavo mums rasti ir išaiškinti sudėtingus atvejus“, – BNS pasakojo B. T. Burauskaitė.

„Sunku įsivaizduoti, koks tai svarbus darbas ir kaip svarbu bendradarbiauti tokioms organizacijoms, kaip mūsų centras ar „Memorial“, – tvirtino ji.

Žinodama, kokia sudėtinga situacija Rusijoje, pastaraisiais metais vengiau bendrauti su jais, kad jų neapkaltintų nebūtais dalykais.

Buvusi Genocido centro vadovė teigė, kad šios organizacijos darbuotojai dirbdami lageriuose, kalėjimuose, ieškodami žudynių vietų yra surinkę daug istorinių eksponatų, artefaktų, archeologinės medžiagos.

„Koks likimas yra tos medžiagos, niekas nežino“, – sakė ji.

Anot B. T. Burauskaitės, po „Memorial“ uždarymo negreit atsiras kita panaši tokio pajėgumo organizacija.

„Žinodama, kokia sudėtinga situacija Rusijoje, pastaraisiais metais vengiau bendrauti su jais, kad jų neapkaltintų nebūtais dalykais. Jie sakė, kad kol esame laisvi, tą darbą dirbsime“, – prisiminė buvusi LGGRTC generalinė direktorė.

„Memorial“ yra seniausia Rusijos teisių gynimo organizacija. Ji įkurta 1989 metais, prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą. Tarp grupės steigėjų buvo Nobelio taikos premijos laureatas, disidentas Andrejus Sacharovas, garsus žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas antradienį nurodė uždaryti organizacijos centrinį padalinį „Memorial International“ dėl anksčiau grupei suteikto „užsienio agento“ statuso pažeidimų, konkrečiai – kad ne visos jos publikacijos žymėtos atitinkama etikete, kaip reikalauja įstatymas.

Rusijos generalinė prokuratūra per antradienį vykusį teismo posėdį kaltino „Memorial“, dešimtmečius tyrusį stalinizmo nusikaltimus, pastangomis pateisinti „nacių nusikaltėlius“ ir vaizduoti Sovietų Sąjungą kaip teroristinę valstybę.