Japonijai rengiantis į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio atminties registrą siūlyti Antrojo pasaulinio karo metais žydus Lietuvoje gelbėjusio Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos (Čijunės Sugiharos) veiklą, Lietuvos ambasadorius UNESCO Arūnas Gelūnas tiki šios iniciatyvos sėkme.

„Manau, kad labai didelis šansas, duočiau daugiau negu 80 proc., kad Ch.Sugihara bus įtrauktas į Pasaulio atminties registrą, nes jo veikla atitinka visas tas humanistines idėjas, kurias gina UNESCO“, - BNS sakė A.Gelūnas.

Jis teigė, kad yra pasiūlęs Japonijai šią paraišką teikti kartu.

„Konkrečiai kalbant apie palaikymą, tai aš esu pasiūlęs japonų atstovybei prie UNESCO teikti kartu tą paraišką, šiuo metu yra toks užklausimas duotas. Ambasadorė dabar kalbasi su savo ministerija ir paraiškos autoriais, ar tai įmanoma, ar jie norėtų teikti vieni ir mes tiktai palaikytime. (...) Nepriklausomai nuo to, ar mes galėsime teikti kartu su Japonija tą paraišką, ar būsime tiktai palaikytojai, galbūt didelio skirtumo nėra, nes vis tiek pridėtinė vertė Lietuvai gana didelė yra šiuo atveju“, - teigė A.Gelūnas.

Anot jo, Ch.Sugiharos įrašymas į minėtą registrą paskatintų daugiau turistų aplankyti Kauną, kur dirbo šis diplomatas, garsintų Lietuvos vardą.

Ch.Sugihara Antrojo pasaulinio karo metais reziduodamas Kaune sugebėjo išgelbėti beveik 6 tūkst. litvakų. Japonijos diplomatas rizikuodamas ne tik karjera, bet savo šeimos narių gyvybėmis, išduodavo vizas, leidžiančias persekiojamiems litvakams saugiai nukeliauti į Japoniją. 1985 metais diplomatas buvo apdovanotas Pasaulio tautų teisuolio medaliu, kuriuo Izraelio valstybė pagerbia holokausto aukoms padėjusias iškilias asmenybes.

Paraiškas UNESCO reikia pateikti iki 2016 metų kovo pabaigos.

Lietuva savo ruožtu rengiasi kartu su Latvija ir Estija šiai atrankai teikti Sibiro tremtinių laiškus ant beržo tošies. Tokie lietuvių tremtinių laiškai jau yra įtraukti į UNESCO Pasaulio atminties Lietuvos nacionalinį registrą.

Pasaulio atminties registras yra visuotinę vertę turinčių dokumentų, rankraščių, garso ir vaizdo, kitokios archyvinės medžiagos sąvadas.

Tuometinis Japonijos vicekonsulas Kaune 1940 metais išrašė daugybę tranzitinių vizų į Japoniją, leidusių žydų tautybės žmonėms pabėgti nuo fašizmo grėsmės. Ch.Sugihara net po konsulato uždarymo pasirašinėjo vadinamąsias gyvybės vizas „Metropolio“ viešbutyje ir tęsė darbą iki paskutinės akimirkos, kol jo traukinys išvyko iš Kauno stoties.