Seimas ketvirtadienį priėmė Civilinio proceso kodekso (CK) pataisas, kuriomis įtvirtintas grupės ieškinio institutas.

Už pataisas balsavo 92 Seimo nariai, du susilaikė. Pakeitimus inicijavo dar praėjusios kadencijos Vyriausybė.

Grupės ieškinio institutu galės būti apginami ir tie asmenys, kurie neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties stokos, laiko sąnaudų, pažymi pataisas parengusi Teisingumo ministerija.

Pasak aiškinamojo rašto, grupės ieškiniu siekiama apginti silpnesnės šalies interesus, pavyzdžiui, vartotojų teisių apsaugos bylose, nesąžiningos komercinės praktikos bylose, su darbo santykiais susijusiose bylose, konkurencijos teisės pažeidimų bylose, aplinkos apsaugos bylose.

Be to, grupės ieškinio instituto pagalba siekiama sutrumpinti civilinių bylų procesą, nors pats grupės ieškinio procesas gali būti ilgesnis nei individualus procesas dėl paties proceso sudėtingumo, tačiau jis vis tiek būtų trumpesnis nei visus individualius procesus kartu sudėjus, ypač jei grupės ieškinio dalyvių yra daug.

Ministerijos teigimu, reglamentuoti grupės ieškinio institutą yra būtina, nes Lietuvoje daugėja atvejų, kai į teismus kreipiasi didelės grupės asmenų, reiškiančių reikalavimus, kurie yra vienos rūšies teisės ir fakto požiūriu.

„Minėtais atvejais teismai apkraunami dešimtimis ar šimtais iš esmės identiškų bylų ir nors visose gautose bylose reikalavimo pagrindas yra tas pats, o skiriasi tik reikalavimo suma, teismas neturi kitos išeities kaip tik kiekvieną bylą išnagrinėti atskirai“, - teigiama aiškinamajame rašte.