Lietuvai naudinga kuo greičiau įsivesti eurą, nes dabar, litui esant susietam su bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta, šalis turi paisyti suvaržymų, bet negauna naudos, kurią turi euro zonos šalys, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuvoje de facto turime eurą, nes turime valiutų valdybos modelį, kuris susieja litą su euru fiksuotu santykiu. Faktiškai mūsų monetarinė politika labai daug priklauso nuo Europos centrinio banko“, - interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ sakė prezidentė.

„Neturime savo monetarinių instrumentų. Turime tik įsipareigojimus ir suvaržymus, bet negauname naudos, kurią turėtume, jei turėtume eurą. Yra pakankamai priežasčių įsivesti eurą kaip įmanoma greičiau“, - teigė D.Grybauskaitė.

Lietuvos Vyriausybė eurą tikisi įsivesti 2015 metais.

Šiuo metu eurą turi 17 iš 27 ES šalių. Kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos. Didžiausia kliūtis Lietuvai yra pernelyg didelė infliacija.

Skolų krizė euro zonoje sumažino visuomenės paramą valiutos keitimui, tačiau valdžia teigia, kad Lietuvai būtų naudinga būti euro zonoje, nes eurą turi svarbiausi Lietuvos prekybos partneriai, be to, euras sustiprintų investuotojų pasitikėjimą ir leistų pigiau skolintis rinkose.

Kritikai atkreipia dėmesį, kad Lietuvai tektų prisidėti prie naujų finansavimo instrumentų, be to, išlieka nuogąstaujančiųjų, jog euras gali žlugti.

Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje.

Latvija eurą tikisi įsivesti 2014 metais. Estija į euro zoną įstojo 2011 metais. Lenkija, kaip ir Lietuva, svarsto apie 2015 metus, bet galutinio sprendimo dar nepriėmė.