Jei keliaujate į Vakarų Europą, rinktis kelionės autostopu tikrai neapsimoka, sako keliautojas Dainius Kinderis. Pasak jo, nuskristi ten – daug pigiau, o svečioje šalyje, bandydami stabdyti mašiną, galite turėti bėdų su vietos policija.

Prieš kelionę autostopu Lietuvoje ar į kaimynines šalis atlikite namų darbus, pataria keliautojas. „Labai svarbu išmanyti žemėlapį ir tą kelią, kuriuo keliausi“, – teigia D. Kinderis ir priduria, kad, stabdydami mašinas vieni, kelionės tikslą pasieksite kur kas greičiau.

– Pone Kinderi, dabar galima rasti tikrai nemažai interneto tinklalapių, kur už nedidelį mokestį gali nukeliauti iš taško A į tašką B. Galbūt dėl to pats keliavimas autostopu tampa mažiau populiarus?

– Keliavimo autostopu tendencija šiek tiek nyksta ne dėl tų tinklalapių.

– O kodėl?

– Dėl pigių skrydžių. Na, jei keliaujama Lietuvoje ar, pavyzdžiui, į Latviją, niekas nepakeis autostopo kaip pigesnio būdo keliauti iš vienos vietos į kitą. Bet, jei reikia nuvykti į Vakarų Europą ar kitas šalis, daug pigiau nuskristi. Galima susirasti pigų skrydį už šimtą ar du šimtus litų ir nuskristi tą pačią dieną, o kol nukeliausite ten autostopu, gali praeiti dvi ar trys dienos, ir tuos pinigus išleisite maistui.

Sakyčiau, kad autostopas turėtų išlikti ne kaip pigiausias keliavimo būdas, o kaip kai kurių žmonių gyvenimo būdas, romantiškas keliavimo būdas. Kai kuriems keliautojams tai yra atsvara globalizacijai, vartojimui ir pan. Beje, tikri keliautojai autostopu, prieš išeidami į trasą, atlieka namų darbus.

– Kokie jie?

– Labai svarbu išmanyti žemėlapį ir tą kelią, kuriuo keliausi. Dauguma patyrusių keliautojų autostopu, norėdami nukeliauti, pavyzdžiui, į Latvijos pajūrį, užuot bandę važiuoti per, tarkime, Žemaitiją, kur mašinų iš tikrųjų gali būti mažai, pasirinktų kelią Klaipėdos autostrada. Paskui iš Klaipėdos važiuotų pajūriu per Palangą į Liepają ir toliau keliautų, kur jiems reikia.

Be to, keliauti, pavyzdžiui, keturiese yra tikrai labai sudėtinga. Kai keliauji autostopu vienas, vidutinis greitis yra  55 km/h. Kai keliaujama keturiese, tas greitis gali sumažėti tikrai labai daug kartų.

– Ar visur Europoje keliauti autostopu yra legalu?

– Daugumoje Vakarų Europos šalių autostopas yra nelegalus. Na, bent jau autostradose.

Pačiam teko daug kartų patirti nepavydėtiną situaciją: esu autostrados degalinėje, į autostradą išeiti negaliu, nes stovi ženklai, kad keliauti autostopu negalima, ir policija į tai tikrai kreipia dėmesį. Kas belieka? Tik bandyti „susistabdyti“ automobilį pačioje degalinėje – eiti prie automobilių ir klausinėti, ar kas galėtų pavežti. Bet, pavyzdžiui, Italijos policija dažnai stebi ir neleidžia daryti net to. Vieną kartą man yra tekę tiesiog išeiti iš degalinės, eiti per laukus iki gretimo kaimo ir ten bandyti susirasti kelią, kur jau galima stabdyti automobilius.

Sakyčiau, kad keliautojams autostopu pagrindiniai Europos keliai yra kelionės suvaržymas. Ir būtent Rytų Europa pasižymi tuo, kad pas mus labai daug laisvių, mes nesuvaržyti. Todėl mums atrodo natūralu – einu į autostradą ir galiu stabdyti mašinas. Nors, žinoma, su mašinų srautais, greičiais viskas galbūt ir kinta. Bet Vakarų Europoje (ypač Italijoje ir Prancūzijoje) keliautojai tikrai susiduria su sunkumais.