„Siūlymas, tiesą sakant, yra svarstytinas, nes tikrai gali susidaryti prielaidos ją įvesti. Aš turiu omenyje, pagrindas įvesti nepaprastąją padėtį yra grėsmė visuomenės rimčiai arba konstitucinei santvarkai. Galima teigti, kad ta grėsmė didėja. Viena vertus, aišku, daugėja akivaizdžiai kitos valstybės siunčiamų migrantų ir tikrai gali kilti klausimas, ar įprastinėmis sąlygomis mūsų valstybės institucijos bus pajėgios susidoroti su jų srautu. Mes taip pat matome kai kuriuos asmenis, kurie praktiškai ne tik kad nepadeda, bet, ko gero, ir siekia sutrikdyti valstybės institucijų veiklą dorojantis su migrantų krize. Jeigu toliau tokia tendencija vyks, ko gero, galėsime kalbėti apie tai, kad iš tiesų egzistuoja grėsmė visuomenės rimčiai ir reikia nepaprastųjų priemonių“, – kalbėjo D. Žalimas.

„Ką galėtų duoti nepaprastoji padėtis? Viena vertus, tikrai besąlygiškai teisėtą migrantų sulaikymą. Kitas dalykas – galbūt net visišką sienos uždarymą, nes jeigu valstybė tikrai nepajėgi susidoroti su migrantų srautu, tai ji tiesiog negalėtų jų priimti. Galiausiai, reikėtų baigti su visokiais mitingais žmonių, kurie, deja, yra suklaidinti, bet dalis jų veikia specialiai“, – sakė buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas.

Patinka ar nepatinka, bet migrantus kažkur reikia laikyti.

Anot jo, įvedus nepaprastąją padėtį, žmonės nebegalėtų mitinguoti: „Nepaprastosios padėties metu tokie susirinkimai būtų tiesiog neleistini. Tas susirūpinimas neturi būt reiškiamas tokiomis priemonėmis, kad būtų trukdoma valstybės pareigūnams ir valstybės institucijoms dirbti. Visiems akivaizdu, kad, patinka ar nepatinka, bet migrantus kažkur reikia laikyti. Čia yra visiškai pateisinama, kad speciali tam skirta bazė yra atblokuojama tokiais būdais, kurie nėra ypač švelnūs, bet aš tikrai nematau pagrindo teigti, kad ten būtų naudojama perteklinė jėga“.

Kaip sakė D. Žalimas, nepaprastąją padėti būtų galima įvesti tik pasienio teritorijose: „Pati Konstitucija ir nepaprastosios padėties įstatymas numato nepaprastosios padėties įvedimą ne vien tik visoje šalyje, bet ir atskirose jos teritorijose. Net specialiai yra minimas nepaprastosios padėties įstatyme pasienio ruožas. Bet klausimas, ar pasienio ruožo čia užtektų. Matyt, ir kai kurias savivaldybes reiktų apimti. Sunku dabar tikrai pasakyti“.

„Jeigu merai trukdytų valstybei vykdyti šitą funkciją, galimas ir tiesioginio valdymo įvedimas. Bet visa tai turėtų būti daroma Seimo sprendimu“, – aiškino jis.

Maksimali nepaprastosios padėties trukmė gali būti šeši mėnesiai. „Tiesa, tai nereiškia, kad negalima įvesti jos iš naujo“, – pridūrė D. Žalimas.