Nelegalūs migrantai – ne karo pradžia

„Politinė retorika, matyt, gali būti įvairi, tačiau man neatrodo labai adekvati. Aš nežinau, ar solidu tokiai valstybei kaip Lietuva užsieniečių antplūdį traktuoti kaip agresiją, karą ir vartoti panašius militaristinius terminus. Manau, galima sakyti, kad tai yra tiesiog hibridinė grėsmė. Taip, grėsmė nacionaliniam saugumui, bet gal nesuniveliuokime agresijos ir karo sąvokų. Tai yra įvairių tarptautinių įsipareigojimų pažeidimai iš Baltarusijos pusės. Čia irgi gali būti įvairių nusikaltimų, galbūt net žmoniškumui, kalbant apie prekybą žmonėmis. Bet jokiu būdu ne agresijos draudimo principų pažeidimai – yra įvairių tarptautinės teisės principų, pavyzdžiui, nesikišimo principas, pagarbos valstybės suverenitetui principas. Mes galime vadinti agresija ir karu, bet akivaizdu, kad mes ginkluotos gynybos priemonių nesiimsime, Šiaurės Atlanto sutarties penkto straipsnio neaktyvuosim, o imsimės visiškai kitokių priemonių. Tik svarbu, kad tos priemonės būtų veiksmingos“, – sakė D. Žalimas

Vis dėlto, anot jo, spygliuota tvora palei Lietuvos-Baltarusijos sieną yra tinkamas sprendimas: „Gana keista, kad Lietuva, turėdama tokią kaimynę kaip Baltarusija, neturėjo normaliai stebimos, kontroliuojamos ir šiek tiek su kliūtimis sienos“.

Matyt, seniai padorių teisininkų stuburas Lietuvoje yra sulaužytas. Niekas nepasipriešina akivaizdžiai antikonstitucinėms iniciatyvoms. 

Migrantai laikomi antrarūšiais

„Visi užsieniečiai, patekę į Lietuvą, yra traktuojami kaip antrarūšiai žmonės. Jiems ribojamos teisės akivaizdžiai pažeidžiant mūsų Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijos suteiktas garantijas. Čia aš matau didžiausią pavojų, nes šiandien antrarūšiais galima traktuoti užsieniečius, bet rytoj antrarūšiais gali būti pavadinti ir įvairūs piliečiai, priklausantys įvairioms mažumoms Lietuvoje. Tokio precedento sukūrimas tikrai nepuošia Lietuvos ir nieko bendro neturi su teisės viršenybe“, – kalbėjo buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas.

Kaip teigė D. Žalimas, Lietuvoje niekas nesipriešina tokiems antikonstituciniams veiksmams: „Matyt, seniai padorių teisininkų stuburas Lietuvoje yra sulaužytas. Niekas nepasipriešina akivaizdžiai antikonstitucinėms iniciatyvoms. Jeigu šiandien galima taip teigti dėl užsieniečių, rytoj mes pereisime prie Lietuvos piliečių. Tai nieko gero nežada šaliai, kuri pati yra nusiteikusi mokyti kitus teisinės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms“.

Kalbėdamas apie politikų reakcijas į nelegalių migrantų krizę, D. Žalimas sakė: „Aš manau, kad tai yra labiau dėmesio pritraukimas sau. Iš esmės akivaizdu, kad politikai nenori sakyti tiesios. O tiesa yra tokia, kad ko gero greitai mes šių užsieniečių negrąžinsime. Dėl jų deportavimo reikės dar susitarti su atitinkamomis valstybėmis. Matyt, kurį laiką teks juos turėti Lietuvoje. Apie tai reikia kalbėti atvirai, kad tikrai čia nebus nei šaudymo, nei neįleidimų į Lietuvos teritoriją. Teks, deja, įleisti, nagrinėti jų prieglobsčio prašymus“.

„Mane stebina kitas dalykas, kai kartais pareiškiama, kad jau beveik viskas iš anksto aišku, kad visi 100 proc. neturi pagrindo prieglobsčiui prašyti. Žvelgdamas į šalių sąrašą, aš taip tikrai nedrįsčiau sakyti. Įvairių ten yra mažumų – ir etninių, ir religinių. Dabar iš anksto juos visus nurašyti ir paskelbti nusikaltėliais? Man tikrai kyla klausimų, ar mes pasimokėme iš savo istorijos, kada žmogiškasis orumas taip buvo pažemintas“, – sakė jis.

Nėra politinių lyderių?

„Aš nežinau, koks šiandien yra visuomenės požiūris, bet kai politikai nekalba tiesos, kai jie kalba karinga, nieko nereiškiančia retorika, tai neprisideda prie pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai. Tai tiktai liudija apie vieną dalyką, kad šiandien Lietuvos politikoje mes, deja, neturime normalių politinių lyderių, kurie tikrai sugebėtų europietiškai išaiškinti, kokia situacija iš tiesų. Iš tiesų yra labai paprasta situacija – reikia priimti šitą masinį užsieniečių antplūdį kaip tam tikrą neišvengiamybę ir imtis priemonių. Ir tikrai tos priemonės nebus nei šaudymai, nei kokie nors kitokie priverstiniai veiksmai, bet, matyt, pati efektyviausia priemonė yra susitarimas su atitinkamomis valstybėmis dėl deportavimo“, – šnekėjo buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas.

Jeigu šiandien galima taip teigti dėl užsieniečių, rytoj mes pereisime prie Lietuvos piliečių.

„Jeigu matysis, kad tas deportavimas vyksta efektyviai, tai savaime galbūt atgrasins dalį tų šalių piliečių nuo tokių veiksmų kaip neteisėtas patekimas į Lietuvą. Aišku, aš jau nekalbu apie dialogą su atitinkamų šalių vyriausybėmis, kad ten galbūt būtų imtasi priemonių, kad patys piliečiai neitų šituo rizikingu keliu. Kitas dalykas, kurį mes turime pripažinti, kad dalis jų, be abejo, liks Lietuvoje, reikės galvoti apie jų integraciją arba pasidalijimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis“, – kalbėjo jis.

Kaip sakė D. Žalimas, jis nėra susipažinęs su nelegalių migrantų apgyvendinimo sąlygomis, tačiau mano, kad jos nėra labai padorios: „Aš nesu susipažinęs su tomis laikymo sąlygomis. Tikrai sunku garantuoti padorias jų laikymo sąlygas. Be abejo, minimaliai žmogiškąjį orumą atitinkančias sąlygas reikės garantuoti. Iš tiesų, jei situacija eskaluosis, reikėtų pagalvoti apie normalias teisines priemones, tokias kaip nepaprastosios padėties įvedimas tam tikruose rajonuose ir tada galbūt atsirastų pagrindas tokiam savotiškų stovyklų egzistavimui. Reikėtų pripažinti, kad Lietuva, ko gero, nepasiruošusi tokiam dideliam žmonių skaičiui ir kurį laiką tos sąlygos nebus labai jau padorios“.