Valstybės tarnyboje šiemet drastiškai sumažėjo konkursų į laisvas darbo vietas. Kai kurie ekspertai jau įspėja, kad negali būti mažinama per daug, nes gali nukentėti valstybės tarnybos kokybė.

Keli konkursai per savaitę

Valstybės tarnybos departamento (VTD) prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai per 12 mėnesių visose šalies institucijose paskelbta daugiau kaip 5 tūkst. konkursų į valstybės tarnautojų postus. Vidutiniškai per vieną darbo dieną būdavo paskelbiama po beveik 20 konkursų į laisvas vietas valstybės ir savivaldybių institucijose.

Šiemet per darbo savaitę paskelbiama vidutiniškai tik po 5–7 konkursus. Nuo sausio iki spalio jų paskelbta vos 958, tai yra beveik penkiskart mažiau, nei pernai per tą patį laikotarpį.

Turimais duomenimis, esant ekonominiam sunkmečiui ir didėjant nedarbui sėkmingai baigiasi dauguma konkursų į laisvas darbo vietas valstybės tarnyboje. VTD pranešė, kad pernai iš daugiau kaip 5 tūkst. konkursų beveik tūkstantis, tai yra penktadalis, baigėsi tuo, kad valstybės tarnautojų nebuvo priimta. O šiais metais iš bemaž tūkstančio konkursų tik 145, tai yra maždaug kas septintas, baigiasi taip pat.

Labiau politizuota

VTD specialistai nėra tikri, kad tai, jog mažėja konkursų valstybės tarnyboje, gali būti siejama su dabartinės Vyriausybės vykdoma Saulėlydžio programa, kuria siekiama mažinti tarnautojų skaičių.

"Taip, konkursų skaičius gerokai sumažėjo, tačiau daryti išvadas dėl valstybės tarnautojų skaičiaus pokyčių yra tikslinga tik sistemingai analizuojant valstybės tarnautojų priėmimo, atleidimo, pareigybių skaičiaus duomenis", – teigė departamento atstovė Laura Fadejeva.

Statistika rodo, kad spalio pradžioje, palyginti su praėjusių metų pabaiga, užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 1396 – nuo 78 625 iki 77 229. Vien per rugsėjį užimtų pareigybių skaičius sumažėjo beveik tūkstančiu.

Šiemet smarkiai sumažėjo ir valstybės tarnybos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Kita vertus, tokių darbuotojų sumažėjo kur kas labiau, nei, pavyzdžiui, karjeros, statutinių ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Pastarųjų per rugsėjį sumažėjo 371 – nuo 54 998 iki 54 627, tačiau nuo metų pradžios padaugėjo 60.

Tai reiškia, kad pirmoje šių metų pusėje politinio pasitikėjimo, karjeros ir statutinių valstybės tarnautojų skaičius augo, nepaisant Vyriausybės patikinimų, jog biurokratų skaičius mažinamas.

Naikina laisvus etatus

Saulėlydžio komisijos pirmininkas, premjero patarėjas Valentinas Milaknis mano, kad biurokratijos mažėja, nes esą yra priimti visi reikalingi teisės aktai dėl laisvų etatų panaikinimo, dalies žmonių atleidimo, dėl valdininkų atlyginimų fondų sumažinimo, tebepriimami sprendimai dėl institucijų pertvarkymo.

Tai, kad mažėja konkursų į valstybės tarnybą, V.Milaknio įsitikinimu, galima vadinti dar vienu įrodymu, jog apkarpoma biurokratija. "Žinoma, konkursų taip smarkiai mažėja ir dėl to, kad mažėja pačių vietų, į kurias tie konkursai turėtų būti paskelbti. Tam didelės įtakos turėjo, manau, panaikinti laisvi etatai, tai įvykdėme praėjusį pavasarį", – sakė premjero patarėjas.

Išties, skaičiai rodo, kad konkursų dramatiškai sumažėjo šių metų kovą–gegužę.

V.Milaknis pripažino, kad šiemet pagausėjo politinio pasitikėjimo pagrindu dirbančių pareigūnų, kuriems priimti į darbą konkursų nereikia. "Tai iš dalies susiję ir su tuo, kad praėjusių metų pabaigoje pradėjo dirbti naujas Seimas ir Vyriausybė, šiemet buvo pakeista aukščiausia ministerijų vadovybė – vietoj sekretorių atsirado politinio pasitikėjimo viceministrai", – priminė jis.

Baiminasi pablogėjimo

Tačiau ar mažinant valdininkų armiją nenukentės valstybės tarnybos kokybė, nesulėtės žmonėms aktualių sprendimų priėmimas, ar gyventojams neteks ilgiau laukti atsakymų dėl jų kreipimųsi į valdžią?

Praėjusią savaitę surengtame seminare apie Saulėlydžio procesą kai kurie ekspertai išsakė savo nuogąstavimus, kad automatiškas ir ne visada gerai pamatuotas biurokratijos mažinimas gali blogai atsiliepti valstybės tarnybai.

"Vienakryptė orientacija į pačios valstybės tarnybos ir biudžeto išlaidų mažinimą gali sumenkinti viešųjų paslaugų kokybę", – įsitikinęs viešosios įstaigos "Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai" valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.

Pasak tos pačios įstaigos valdybos nario Dariaus Žeruolio, paprasti žmonės, susidūrę su naujomis bėdomis, kai pritrūks valdininkų išspręsti jiems aktualias problemas, gali kvestionuoti pačią Saulėlydžio idėją: "Visuomenė gali greitai pavargti nuo kovos su biurokratijos hidra, ypač jeigu matys, kad padėtis viešajame sektoriuje ima blogėti."

V.Milaknis užtikrino, kad vykdant institucijų reformą bei mažinant biurokratiją atsižvelgiama ir į dėl to kylančius pavojus, tarp jų ir į galimą valstybės tarnybos kokybės pablogėjimą. "Reformomis stengiamasi siekti valstybės tarnybos efektyvumo – mažiau valdininkų, bet geriau atliekančių darbą", – teigė jis.

Konkursai į valstybės tarnautojų pareigas

(visose valstybės ir savivaldybių institucijose)