Ketvirtasis Prezidentės metinis pranešimas jau tituluojamas ir geresniu už tris ankstesnius, ir pernelyg pakylėtu ar abstrakčiu. O valdantieji ir opozicija šalies vadovės siųstą žinią Vyriausybei interpretavo skirtingai.

Nusprendė paprotestuoti

Dar prieš Prezidentei pasirodant Seimo plenarinių posėdžių salėje, Darbo partijos (leiboristų) atstovai sumanė parodyti, ką mano apie šalies teisėsaugos sistemą. Ant stalų jie išdėliojo plakatus su užrašais „Noriu gyventi teisinėje valstybėje“, „Prieš kišeninę teisėsaugą“, „STOP politiniam susidorojimui“. Dalis plakatų buvo užrašyti anglų kalba – šie veikiausiai skirti Dalios Grybauskaitės pranešimo klausiusiems užsienio diplomatams.

Toks dėl juodosios buhalterijos teisiamos Darbo partijos atstovų elgesys užkliuvo opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui. Jis pabandė nuimti plakatus ir paprašė Seimo pirmininko Darbo partijos (leiboristų) nario Vydo Gedvilo „įvesti tvarką“, tačiau šis į prašymą neatsižvelgė ir sakė dėl tokio Seimo narių elgesio nematantis nieko bloga.

Nors plakatai posėdžių salėje nėra didelė naujiena, vėliau A.Kubilius teigė, kad dėlioti tokius plakatus – Seimo statuto pažeidimas.

„Manau, tai visiškas nesusipratimas leisti Seime Seimo nariams kabinti tokius plakatus, tai šiurkštus pažeidimas ir Seimo statuto nuostatos, kad Seimo nario mandatą galima naudoti tik pagal paskirtį. Plakatų kabinėjimas ir demonstracijų organizavimas Seimo salėje yra ir šiurkštus statuto pažeidimas, ir šiurkštus visų Seimo narių įžeidimas“, – žurnalistams sakė A.Kubilius.

Tuo metu prie Seimo tribūnos atėjusi Prezidentė ironiškai pasidžiaugė, kad kai kurie Darbo partijos (leiboristų) nariai moka anglų kalbą.

Apžvalgą pradėjo optimistiškai

Metinį pranešimą D.Grybauskaitė pradėjo akcentuodama gerėjantį gyvenimą, lietuvių pasiekimus ir pabrėžė, kad „mažutė Lietuva virsta neeilinių gebėjimų šalimi“. Prezidentės teigimu, mūsų šalimi vis labiau pasitiki tarptautinės rinkos, valstybės ekonomikai prognozuojamas didžiausias augimas ES, o „Lietuvos žmonės gali daug“, todėl vienintelis šansas kurti geresnį rytojų – „būti įžvalgiems ir veržliems“.

Tradiciškai savo pranešime Prezidentė apžvelgė energetikos padėtį. Pabrėždama, kad energetika – pavojingiausia geopolitinė priemonė, D.Grybauskaitė patikino, jog ekonominė ir finansinė situacija Lietuvoje stabili, o energetikos šaltinių įvairovę Lietuva jau esą užsitikrinusi.

„Prisijungėme prie didžiausios Europoje elektros biržos “Nord Pool Spot„, pradėjo veikti biokuro birža, jau statomos “Nord Balt„ ir “LitPollink„ elektros jungtys, dujų tiekimas atskiriamas nuo perdavimo, vykdoma radikali dujų sektoriaus reforma, užbaigtas Elektrėnų devintasis blokas, pereiname prie didesnio vietos kuro naudojimo“, – kalbėjo šalies vadovė.

Apie referendumo dėl atominės elektrinės statybos rezultatus D.Grybauskaitė neužsiminė, tačiau leido suprasti, ką mano apie tokios elektrinės reikalingumą.

„Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės, kurdami jau septintą nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti “Rosatom„ vizitai, paslaptingi “Gazprom„ memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai“, – dėstė šalies vadovė.

Teismų sistemoje Prezidentė teigė matanti „esminių pokyčių“, o teismų reforma esą jau duoda rezultatų.

„Pakelta teisėjų profesionalumo ir etikos kartelė, įdiegtos naujovės objektyviau skirstyti bylas ir sparčiau jas nagrinėti. Į teismų sistemą per ketverius metus atėjo kone šimtas naujų žmonių, pasikeitė 35 įvairaus lygio teismų vadovai. Sujungus mažus teismus gerėja jų administravimas“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo D.Grybauskaitė ir priminė, kad per ketverius metus atleista 13 teisėjų, – beveik tiek, kiek per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Prezidentė nevengė ir aštrių užuominų. „Šalyje vis dar galima “nusipirkti infarktą„, bet darosi vis sunkiau “nusipirkti„ teisėją. Ir tik todėl, kad patys teisėjai nenori būti perkami“, – pabrėžė šalies vadovė.

Užsimindama apie „infarktą“ D.Grybauskaitė, kaip galima numanyti, galvoje turėjo nagrinėjant Darbo partijos bylą dažnai streikavusią teisiamojo Viktoro Uspaskicho sveikatą. Beje, vėliau apie tai paklaustas naujasis Darbo partijos (leiboristų) lyderis Vytautas Gapšys žurnalistams sakė nesupratęs Prezidentės minties.

„Nežinau, paklauskite Prezidentės. Nesiimčiau atsakyti už jos ekscelenciją, ką ji turėjo omenyje. Geriausiai yra atsakantys tie politikai, kurie kalba ne užuominomis, o įvardija dalykus aiškiai. Tada nereikia kelti papildomų interpretacijų“, – teigė V.Gapšys.

Premjeras kritikos neišgirdo

Kaip ir ankstesniais metais, Prezidentė pažėrė kritikos valdantiesiems, konkrečiau – premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės gausiai kuriamoms darbo grupėms. Be to, pasak Prezidentės, „jau pats metas pradėti dirbti“.

„Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse, gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei. Šiandieniame pasaulyje laimi ne didesnis, o greitesnis ir sumanesnis. <...> Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau šeši mėnesiai. Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti. Nes tik nuoseklūs veiksmai ekonomikos augimo prognozes gali paversti realia nauda kiekvienam Lietuvos žmogui. Jeigu norime gyventi geriau, turime dirbti greičiau ir daugiau“, – ragino D.Grybauskaitė.

Šiuos žodžius A.Butkevičius ir opozicijos lyderis A.Kubilius suprato skirtingai. Iškart po pranešimo žurnalistų paklaustas, kaip vertina šalies vadovės išdėstytas mintis, premjeras sakė kritikos Vyriausybei neišgirdęs.

„Kritika buvo išsakyta keliant esamas problemas Lietuvoje, daugiau tai gal buvo ne kritika, o iškeltos problemos, kurios turi būti kuo greičiau įgyvendintos. Čia Vyriausybei keliami reikalavimai, nes dabar šita Vyriausybė yra ir ji turi spręsti šitas problemas“, – teigė A.Butkevičius.

Patį šalies vadovės pranešimą premjeras įvardijo kaip „reiklų, europietišką ir akcentuojantį Lietuvoje ir už jos ribų esančias problemas“.

O buvęs Vyriausybės vadovas A.Kubilius nedaugžodžiavo. Jis sakė pranešime girdėjęs „labai ryškią kritiką Vyriausybei, subtiliai išsakytą, ne kartą pakartotą, ir raginimą Vyriausybei nuo pasirengimo darbui pereiti prie darbo“.

„Ne kritika, o užduoti darbai? Ponas Butkevičius turbūt jokiuose žodžiuose negirdi kritikos“, – įgėlė A.Kubilius.

Opozicijos lyderio nuomone, šis D.Grybauskaitės metinis pranešimas – stipresnis už tris ankstesnius, skirtus būtent jo Vyriausybės valdomam laikotarpiui, – juose, beje, tuomečiam premjerui taip pat kliuvo netiesioginės kritikos.

„Mano įsitikinimu, tai labai stiprus pranešimas. Jeigu galėčiau būti vertintoju, tai turbūt stipriausias Prezidentės skaitytas metinis pranešimas. Manau, tikrai būtų verta kurti naują tradiciją ir po tokio pranešimo Seime surengti specialią diskusiją. <...> Prezidentė gebėjo labai tiksliai ir kartais labai subtiliai įvardyti tikrai esminius ir pasiekimus, ir iššūkius, ir darbus, kuriuos reikia atlikti. Iki šiol ne visuomet Lietuvoje tiksliai pavykdavo įvardyti ir geopolitinius iššūkius, susietus ir energetikos reikalais“, – kalbėjo A.Kubilius.

Politologai vienos nuomonės neturi

Politologai šį D.Grybauskaitės metinį pranešimą vertina skirtingai. Dauguma sutaria, kad šiemet Prezidentės tonas buvo pozityvesnis nei anksčiau, labiau stengtasi akcentuoti šalies pasiekimus ir paskatinti panaikinti trūkumus.

Tačiau Vyriausybei išsakytą kritiką ekspertai vertina nevienodai. Pavyzdžiui, politologas Alvidas Lukošaitis mano, kad kritika valdantiesiems buvo teisinga ir taikli, o, politikos eksperto Tomo Janeliūno nuomone, ji buvusi pernelyg švelni. Tačiau, pasak T.Janeliūno, galbūt Prezidentė taip išreiškia nenorą eiti į konfrontaciją su Ministrų kabinetu. Panašios nuomonės laikosi ir politologas Kęstutis Girnius. Jo teigimu, šalies vadovė siunčia ženklą, kad yra pasirengusi dirbti, jeigu pati Vyriausybė ryšis imtis realių darbų.

Kiti viešojoje erdvėje pasisakę ekspertai teigė, kad Prezidentės kalba – pernelyg abstrakti ar net turinti šovinizmo bruožų.