Nupirko lūženas

Šio sklypo detalusis planas buvo pradėtas ruošti dar prieš trejus metus.

Savivaldybė išdavė statytojams planavimo dokumentus.

Tačiau detaliojo plano svarstymo epopėja finišavo praėjusį ketvirtadienį. Skubos tvarka tarybos darbotvarkė buvo papildyta naujais klausimais.

"2015 m. buvo patvirtinta plano koncepcija, kuri numatė tam tikrus sprendinius, kaip sklypo užstatymo tankumas. Detalųjį planą patikrino visos valstybinės institucijos, kurios jam pritarė", – tikino statytojų interesams atstovaujantis teisininkas Evaldas Klimas, advokatų kontoros "Valiūnas ir partneriai Ellex" asocijuotas partneris.

Naujus poilsio namus kurorte nori statyti įmonė "Gaumista". Užsakovų projektuotojai parengė viziją, kaip turėtų atgimti sovietinių nomenklatūrininkų poilsinė. Detaliojo plano koncepciją patvirtino Architektų sąjunga Vilniuje. Specialistai teigiamai įvertino šio sklypo sutvarkymo užmojus.

Tačiau kurorto politikai, priešingai nei šalies žinomiausi architektai, liko nepatenkinti būsimų statybų planavimo dokumentu. Savivaldybės taryba šį dokumentą turėjo patvirtinti šių metų birželio 30-ąją tarybos posėdyje, tačiau to nepadarė.

Inspekcija tarė "taip"

Po pirmojo Palangos tarybos balsavimo statytojai atsiėmė paraišką tvirtinti detalųjį planą ir kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Verslininkai paprašė inspekcijos patikrinti šį statybų planavimo dokumentą. Inspekcija, patikrinusi detalųjį planą, išdavė teigiamą išvadą, pažymėdama, kad jį galima tvirtinti.

"Tai yra ne pirmas atvejis, kai Palangos tarybai neįtikę detalieji planai patikrinimui perduodami Statybos inspekcijai. Pagal teritorijų planavimo įstatymą inspekcija turi teisę patvirtinti tokius planus.

Šiuo konkrečiu atveju savivaldybė griebėsi kitų žingsnių. Nesilaikydami reglamento, paskutinę minutę į darbotvarkę įtraukė papildomą klausimą dėl detaliojo plano koncepcijos. Tarybos darbotvarkės papildomi klausimai turi būti paviešinti prieš 24 valandas. Tačiau to nebuvo padaryta", – akcentavo teisininkas.

Palangos savivaldybė, statytojų manymu, sugudravo. Paskutinę minutę įtraukę papildomą klausimą į praėjusį ketvirtadienį vykusio tarybos posėdžio darbotvarkę, tarybai pateikė svarstyti šio sklypo detaliojo plano koncepciją, kurią taryba nusprendė panaikinti.

Klerkas: "Neturiu nuotaikos"

Kodėl savivaldybei reikėjo verstis per galvą, kad tik žūtbūt šis planas nebūtų patvirtintas?

Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas aiškino, kad statytojai, rengdami detalųjį planą, vadovavosi dar tuo metu nepatvirtinto Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendiniais.

"Planas buvo patvirtintas dar tik rengiant procedūras. Kada jį patvirtino? O čia labai svarbu? Šis detalusis planas kenkia kultūros vertybei. Kodėl? Ai, nenoriu aš čia aiškinti, neturiu nuotaikos. Tai tokie ir argumentai", – tėškė Palangos savivaldybės darbuotojas, duoną valgantis iš valstybės biudžeto.

V.Korsakas tarybos posėdyje pareiškė, kad statytojai panoro iškirsti 37 pušis.

"Numatyta didinti užstatymo intensyvumą ir iškirsti medžius. Sklypas yra greta esančio Birutės parko tąsa, o tai akivaizdžiai pažeistų visuomenės interesus", – aiškino V.Korsakas.

Savivaldybės teigimu, detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklype numatomas 16 proc. užstatymo tankumas, prieštaravo tuomet galiojusio Palangos specialiojo paminklosauginio plano nuostatoms didesniuose kaip 20 arų sklypuose leisti tik iki 5 proc. užstatymo tankumą. Įgyvendinant parengtame detaliajame plane numatytus sprendinius, sklype būtų šalinami 37 šimtamečiai medžiai, kurie yra greta esančio Birutės parko tąsa, o tai akivaizdžiai pažeistų visuomenės interesus.

Grėsmė kelmams?

Tačiau paaiškėjo, kad šiame konkrečiame sklype kiekvieną augantį medį apžiūrėjusi gamtotyros, miškotyros ir kitų gamtos, aplinkos mokslų, inžinerinį ir technologinį išsilavinimą turinčių specialistų komanda turi visiškai kitą nuomonę.

Viešosios įstaigos Lietuvos arboristikos centro direktorius Sigitas Algis Davenis aiškino, kad iš 194 sklype augančių medžių patarė šalinti 37, tačiau statytojai ir to neketina daryti.

"Ką parašė savivaldybė? Medžiai bus kertami? Kiek man žinoma, nebus ten kertami medžiai. Tačiau mes savo ataskaitoje pažymėjome, kad tokie medžiai, kaip savaiminukai, sklype likę kelmai ar medžiai, likę be viršūnių, turėtų būti pašalinti", – tikino Lietuvos arboristikos centro direktorius.

Paklaustas, tad kodėl Palangos savivaldybė visuomenei teigia priešingus dalykus ir ar tai nedvelkia netiesos sakymu, S.A.Davenis patikino, kad už kai kurių medžių likimą atsakomybę turėtų prisiimti pati savivaldybė.

"Taip, buvo net tokių pranešimų, esą šioje kurorto vietoje kažkas rūgštimi ar kažkokiais chemikalais nuodija medžius. Jei kažkas kažką pylė, tai galėjo nutikti dar sovietiniais laikais. Po Seimo poilsine baze buvo išvedžiotos šachtos, tuneliai. Šių medžių šaknys nukapotos. Pušys labai jautrios tokiems dalykams. Kai kur pušų kamienai užpilti. Kažkas ilgus metus tyčiojosi iš šių medžių", – aiškino S.A.Davenis.

Pamatai saugos šaknis

Specialistas, kalbėdamas apie Palangos kurorto komunalininkų vykdomą medžių priežiūrą, genėtojams teskyrė vieną balą iš galimų dešimties.

"Savivaldybė šiame reikale labai mažai kompetencijos turi. Visoje Palangoje medžiai sudarkyti genėtojų, tai yra gėda. Medžių nepriežiūra tikrai didelė. Kai kuriuos medžius geriau nupjauti, taip bus humaniškiau. Aš pats apžiūrėjau visus šiuos medžius, kai kur laja ypač skurdi, kai kur medžiai susipynusiomis lajomis, kai kur jie yra nudžiūvę, uosiai serga cholera", – aiškino ekspertas.

Nors Palangos savivaldybė viešai platina žinią, esą pasipriešino medžius ketinusių iškirsti verslininkų spaudimui, patys sklypo vystytojai tvirtina, kad rengiant detalųjį planą buvo nuspręsta išsaugoti absoliučiai visus medžius, nors specialistai ir atrinko tuos, kurių galima būtų atsisakyti.

Ši nuostata buvo įrašyta detaliojo plano koncepcijoje, kurią ketvirtadienį kurorto politikai panaikino.

Projektuotojai net numatė specialias poilsio namelių pamatų liejimo technologijas. Teigiama, kad pasirinktas medžių šaknis tausojantis sprendimas.

Balsavo, nors neturėjo teisės

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš dalyvavo daugybę emocijų sukėlusiame ketvirtadienio tarybos posėdyje. Pasiteiravus, ar Palangos savivaldybė neperžengė numatytų reglamentų reikalavimų, patikino, kad visa ši istorija kelia klausimų.

"Kadangi statytojai atsiėmė prašymą svarstyti detalųjį planą, savivaldybė kaip ir neturėjo teisės svarstyti jo, nes planavimo organizatorius atsiėmė prašymą", – aiškino D.Kerekeš.

Ji teigė, kad Palangoje susiklosčiusi situacija yra neordinari – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pritarė detaliajam planui, bet taryba vis tiek balsavo prieš.

"Kadangi planavimo dokumentas pradėtas rengti pagal anksčiau galiojusias procedūras, šį planą galėtų patvirtinti Statybų inspekcija. Bet ar taip bus, turi pasakyti inspekcija. Akivaizdu, kad čia be teismų kažin ar bus apsieita", – pastebėjo D.Kerekeš.

Skaičiuoja nuostolius

Statytojų interesams atstovaujantis teisininkas E.Klimas tikino, kad jau dabar teritorijos vystytojai patyrė tiesioginių nuostolių dėl išlaidų detaliojo plano rengimui.

"Mes viliamės, kad pavyks išspręsti šį klausimą be teismų ir ieškinių savivaldybei", – kalbėjo E.Klimas.

Tačiau teisininkas akcentavo, kad viešumoje savivaldos atstovai neturėtų manipuliuoti klaidingais teiginiais.

"Šiame sklype tebėra dvi nudžiūvusios pušys, kurias reikėtų kirsti, tačiau vystytojai net to nesiima, kad nebūtų nepelnytai apkaltinti kuo nors. Istoriškai visa ši teritorija yra miesto vilų teritorija. Vieno hektaro sklype pilna tuščių erdvių, į kurias įterpiami nedideli statiniai. Šiai idėjai pritarė ir Kultūros paveldo departamento atstovai", – aiškino teisininkas.

Pasidairius po J.Simpsono gatvę ir kitus greta esančius sklypus, aiškėja dar labiau intriguojantys faktai. Viename sklypų statant poilsio namus buvo iškirsti medžiai, tačiau vietos politikai tada tylėjo, lyg būtų vandens prisisėmę į burnas. Netoliese vietoje buvusios biliardinės numatyta statyti perimetrinį pastatą, o sklypas bus visiškai išvalytas nuo augmenijos.

Nemokės, neleis statyti?

Tikėtina, kad iš esmės viso šio ginčo priežastis, kaip sako klasikai, yra pinigai. O veikiausiai – jų suma.

Palangos savivaldybė savo pranešimuose apie konfliktinę situaciją J.Simpsono gatvėje nutylėjo vieną momentą, tačiau nenumaldomai akcentavo medžius, kurių niekas net nežada kirsti.

Peržvelgus Palangos savivaldybės Statybos ir miesto komiteto posėdžių protokolus, aiškėja, kad tai aukcione įsigyto sklypo savininkai buvo spaudžiami į kampą.

Pasirodo, nuo praėjusių metų lapkričio susitikinėdami su sklypo vystytojais savivaldybės atstovai mėgino išsiderėti, kad verslininkai prisižadėtų J.Simpsono gatvės ruože nuo Birutės alėjos iki S.Daukanto gatvės atlikti visos apimties techninį projektą ir gatvės rekonstrukciją.

Kėlė sąlygas

Šio komiteto pirmininkas Vaidas Šimaitis tikino, kad tai patys verslininkai tam pasisiūlė. Tačiau protokoluose minimos tik Palangos savivaldybės atstovų pavardės, kurie, lyg lenkdami pirštus, vis vardijo, ką ir kur turi padaryti statytojai, kitaip detalusis planas jiems nebus patvirtintas.

"Parengti visą techninį projektą iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo", – protokole pažymėta V.Šimaičio citata.

Teisininkas E.Klimas aiškino, kad sklypą įsigijusi įmonė priklauso "Lords LB Asset Management" įmonių grupei.

"Tai yra kolektyvinio investavimo subjektai, kurių veiklą reglamentuoja Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. O pačią veiklą ir investicijas prižiūri Lietuvos bankas", – aiškino teisininkas.

Įmonių grupė turi 11 nekilnojamojo turto fondų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Į šiuos fondus yra investavę pensijų fondai, Skandinavijos investuotojai. Ši grupė jau yra Palangoje įvykdžiusi sėkmingą investicinį projektą.

"Tačiau įstatyme aiškiai parašyta, kad investicinė grupė negali vykdyti su projektu nesusijusių investicijų. Už tai grėstų sankcijos. Investuotojas siūlė savivaldybei suteikti tikslinę paramą. Tai savivaldybė turėtų parengti projektą, pati savivaldybė turi skelbti konkursus, samdyti projektuotojus ir statytojus, o po to gatvę su visomis požeminėmis komunikacijomis registruoti savo vardu, kaip savo turtą. Įmonių grupės įstatuose nenumatyta veikla, susijusi su miesto infrastruktūros įrengimu", – aiškino E.Klimas.

Panoro milijonų?

Investuotojai pradžioje pasiūlė į savivaldybės sąskaitą pervesti 20 tūkst. eurų. Tačiau to esą neužteko, kalba neva sukosi apie 50 tūkst. eurų sumą. Regis, ir tai veikiausiai netenkino kurorto valdžios.

"Aiškiai ir konkrečiai vėliau jau mums niekas nesakė, kokia suma tenkintų", – prisiminė įmonės teisininkas.

Panašu, kad čia tiktų posakis "Apetitas kyla bevalgant". Vėlesniuose Palangos miesto statybos ir ūkio komitetuose pasigirdo užmojų, kad investuotojai dar prieš pradedant savo statybas privalo nutiesti naują dangą gatvėje, įrengti šaligatvius, elektros apšvietimo tinklus ir šviestuvus, lietaus ir vandens kanalizacijų nuotekų tinklus.

Šio komiteto pirmininkas V.Šimaitis aiškino, jog visą gatvę statytojai subjauros savo technika, tad logiška, kad turės atstatyti dangas. Tačiau tai, kad verslininkai verčiami atlikti gatvės ruožo kapitalinį remontą prieš gaudami leidimą statyboms, pasak V.Šimaičio, reketu esą negali dvelkti.

"Tai jiems taip atrodo, kad numes savivaldybei litą ir statys, ką nori. Jie laužys gatvę, tai jiems patiems to reikia. Antras momentas, tai patys statytojai turi susiskaičiuoti, kiek jie išnaudos vandens, kokių komunikacijų jų sklypui reikės. Tai jie turi susiskaičiuoti, kiek tai atsieis, ir tegul perveda savivaldybei. Kodėl milijoną eurų? Gal mažiau", – aiškino V.Šimaitis.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje D.Kerekeš, įvertindama šį Palangoje kilusį ginčą, tikino, kad investicijos gali būti tik savanoriškos.

"Reketu negali čia dvelkti", – akcentavo D.Kerekeš.