Kova su korupcija, pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, turi įsisukti taip, kad kyšininkai neturėtų ramybės ir būtų sugauti bei nubausti.

Skaitydama metinį pranešimą Seime antradienį Prezidentė daugiausiai dėmesio skyrė kovai su korupcija. „Sakoma: tauta turi pažinti savo didvyrius. Tačiau būtina pažinti ir savo niekdarius, nemokšas, o ypač - parsidavėlius. To reikia, kad apvalytume valstybės tarnybą, kad išguitume iš jos tuos, kurie atėjo ne tarnauti, o prekiauti įstatymais, leidimais, sprendimais ir nuosprendžiais. O baisiausia - žmonių pasitikėjimu valstybe. Taip, vėl kalbu apie korupciją“, - sakė valstybės vadovė.

Ji priminė, kad šią „skaudžiausią, giliausiai įsišaknijusią ir sunkiausiai gydomą mūsų negalią“ yra kalbėjusi ir prieš metus skaitytame pranešime. Nuo praėjusio birželio didelių poslinkių šioje srityje nėra daug, konstatavo Prezidentė. „Už tas pačias korupcines veikas ir vėl pradėta per septynis šimtus ikiteisminių tyrimų. Tačiau už veikas, susijusias su kyšininkavimu, realiai laisvės neteko jau 18 nusikaltėlių: 6 - už kyšio ėmimą, 12 - už papirkimą. Ar tai laimėjimas? Tikrai ne“, - sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė pabandė analizuoti tokios padėties priežastis. „Visų pirma todėl, kad tie už grotų atsidūrę nusikaltėliai - ne vieninteliai ir ne paskutiniai, vertęsi tokia veikla. Gerbiu nekaltumo prezumpciją ir vis dėlto drįstu teigti: laisvėje kyšininkų tebėra daugiau negu už grotų. Tą rodo ir specialiųjų tarnybų atlikti tyrimai, ir žmonių, su kuriais dažnai bendrauju, patirtis“, - pastebėjo valstybės vadovė.

Be to, anot jos, Lietuvoje siekiama ne kuo daugiau susodinti į kalėjimą, bet užkardyti ir atgrasyti. „Mano vertinimu, šia kryptimi per metus pasistūmėjome gerokai pirmyn“, - tvirtino Prezidentė.
D.Grybauskaitės padėkojo Seimui už tai, kad iš esmės pritarė visiems jos pasiūlymams, kuriais, pasak Prezidentės, siekta, kad „šalyje sukurtume aplinką, kurioje sukčiauti ir vogti būtų ne tik negražu, bet ir nepelninga“.

„Mano pasiūlyti ir Seimo priimti pailginti senaties terminai susiaurins landas išvengti pelnytų bausmių. Be to, nebelieka paskatų vilkinti bylas. Siūliau iš esmės padidinti baudas už ekonominius nusikaltimus - ir tokios pataisos jau įteisintos. Pavyko įtikinti Seimą pritarti mano pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis įteisinta atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą nuostata ir įtvirtinta išplėstinio turto konfiskavimo galimybė', - vardijo valstybės vadovė.

Šiomis pataisomis, anot D.Grybauskaitės, atsisakyta trumparegiškos doktrinos „nepagautas - ne vagis“. „Sargų negebėjimas pagauti vagies teisuoliu nepadaro. Todėl suteikėme valstybei teisę pasidomėti nepaaiškinamų turtų kilme. Įtvirtinome valstybės teisę konfiskuoti visą neteisėtai sukauptą turtą - įskaitant ir tą, kurį mėginta paslėpti sukčiaus giminaičių ar bendrininkų vardu. Šiais sprendimais ne tik priversime susiskaičiuoti galimą nusikalstamo verslo pelningumą ir riziką. Teisėsaugai jais suteiksime - ir jau suteikėme - naują ir veiksmingą instrumentą. Netrukus galėsime pareikalauti įtikinančio rezultato“, - teigė ji.

Priimtomis pataisomis, anot valstybės vadovės, pasiųstas signalas tiems, kurie „iki šiol slapta, o kartais ir įžūliai atvirai tyčiojosi iš visuomenės ir valstybės“. „Įspėjome juos: šį kartą mes ne tik kalbame. Šį kartą mes darome. Panaudosime visas valstybės galias, kad apgintume jos nuosavybę ir garbę“, - sakė Prezidentė.
Ypatingą dėmesį, jos nuomone, reikia skirti kovotojų su korupcija korpuso kokybei - jų kompetencijai, profesionalumui ir padorumui.

Prezidentė neabejoja, kad teisėsaugos institucijoms bei specialiosioms tarnyboms „reikia naujų vėjų“. Todėl padėkota Seimui, nustačiusiam pareigūnų kadencijas. „Tikiu, kad tai krestelės sistemą. Pakurstys gabių ir kūrybingų pareigūnų profesinius siekius. Ir padės įveikti tai, kas iki šiol atrodė neįveikiama, - pavojingą ilgalaikio įsitvirtinimo poste sindromą, nuo kurio - tik žingsnis į „visagalystę“, į nebaudžiamumą, į klaninį teisingumą“, - kalbėjo ji.

Lietuva, pradėjusi trečiąjį nepriklausomybės dešimtmetį, yra teisingame kelyje ir jau subrendusi permainoms.

Tai antradienį Seime perskaitytame savo antrajame metiniame pranešime pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak valstybės vadovės, ekonomikos augimas, gerokai viršijęs prognozes, suteikia ekonominio optimizmo, tačiau būtiniausių paslaugų ir produktų kainos įpareigoja greičiau pertvarkyti šalies šilumos ūkį ir socialinę sistemą, neatidėlioti verslo ir nevyriausybinių organizacijų skatinimo priemonių.

„Ne 2020-aisiais ar 2030-aisiais, o būtent dabar, kai ekonomika įgauna potencijos, jai būtinas realus palaikymas. Todėl raginu visas ministerijas, tarnybas ir žinybas inventorizuoti savo darbus, planus, gaires ir strategijas ir rimtai susikaupti šiam darbui“, - pabrėžė Prezidentė.

Skaudžiausia ir sunkiausiai gydoma valstybės negalia D.Grybauskaitė ir šiemet įvardijo korupciją, ypatingai pabrėždama kovą su politine korupcija ir įstatymų leidybos skaidrinimą. „Kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos“, - sakė Prezidentė.

„Tiesiai sakau – laisvėje kyšininkų yra daugiau, nei reikia“, - pridūrė D.Grybauskaitė. 
Užsienio politikos srityje, pasak valstybės vadovės, svarbiausia - produktyvi narystė Europos Sąjungoje ir NATO bei konstruktyvi ir stabili kaimynystė.

Pažadėjo akylai sekti, kokius įstatymus priima Seimas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad Seimas išgirs jos argumentus dėl vetuotų Miškų įstatymo pataisų ir pritars jiems, kaip pritarė ankstesniems valstybės vadovės veto.

Prezidentė priminė per pastaruosius metus dvylika kartų Seimui grąžinusi svarstyti jo priimtus įstatymus. „Nes privalėjau užkardyti alkoholio verslo lobistų iniciatyvą, kuria siekta valstybės biudžeto sąskaita alkoholio industrijos magnatų kišenes papildyti šimtu milijonų litų. Lygiai tiek milijonų būtume praradę mes - visuomenė ir valstybė. Teko grąžinti Žemės ir Žemės reformos įstatymus, nes negalėjau leisti rizikuoti visų Lietuvos žmonių turtu“, - vardijo D.Grybauskaitė.

Praėjusią savaitę Prezidentė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti ir Miškų įstatymo pataisas: „Negalėjau pritarti, kad būtų įteisintos prielaidos neprognozuojamam ir nesuvaldomam miškų niokojimui bei urbanizacijai. Sutikti, kad iš žmonių būtų atimti dar ir miškai, kaip atsitiko su gražiausiomis Lietuvos paežerėmis ir paupiais“.
Valstybės vadovės skaičiavimu, vienuolikos jos veto Seimas neatmetė. „Tikiu, kad į pateiktus svarius argumentus bus įsiklausyta ir pastarojo - Miškų įstatymo - veto atveju“, - sakė ji.

„Darau išvadą: parodžius broką, pateikus paruoštus jo ištaisymo būdus, Seimo nariai išgirdo argumentus. Tai reiškia, kad bendradarbiavimas įmanomas ir buvo vaisingas, nors ne visada lengvas ir greitas“, - pastebėjo Prezidentė.

D.Grybauskaitė pažadėjo ir ateityje vetuoti, jos požiūriu, nenaudingus Lietuvai įstatymus. Ji pabrėžė neketinanti pasitenkinti tik „padėties vertinimu, apgailestavimu dėl menkos pažangos ir anoniminių kaltininkų pasmerkimu“. „Kur jau kur, o šioje - įstatymų leidybos - srityje negalime laukti dar vienerių metų, kad paskui dar sykį įvertintume padėtį. Todėl siekdama rezultato - naujo požiūrio ir naujos įstatymų kokybės - būsiu nuosekli ir atkakli. Jeigu man pasirašyti bus pateiktas visuomenei žalingas įstatymas, jį vetuosiu. Siūlysiu konstruktyvius sprendimus, kurie pagerintų ir praskaidrintų mūsų gyvenimą, o ne skurdintų žmones ir varytų juos arba į neviltį, arba - į viltį svetimoje šalyje“, - sakė Prezidentė.

„Kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos“, - pažadėjo valstybės vadovė.

Teismuose „ledai pajudėjo"

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad nors teismų reforma juda į priekį, vis dar būtina dėti pastangas įveikiant jų uždarumą ir sustabarėjimą.

Antradienį skaitydama metinį pranešimą Seime Prezidentė priminė pdernykštį pranešimą, kuriame ji be kita ko kalbėjo „apie neatidėliotiną poreikį supaprastinti teisminio proceso procedūras, įteisinti platesnį atstovavimą visuomenei teismuose, apie būtinybę atverti sistemą naujiems žmonėms, naujiems požiūriams ir darbams“. 
Nors teismų darbą praėjusiais metais lydėjo ne vienas skandalingas įvykis, D.Grybauskaitė antrajame savo metiniame pranešime pastebėjo: „Ledai pajudėjo“. Pakeistas Teismų įstatymas, sukūręs prielaidas įtraukti visuomenę į teismų ir teisėjų administracinės veiklos kontrolę, patvirtinta nauja teisėjų atrankos tvarka, naujomis įstatymų pataisomis siekiama padaryti teismų sistemą lankstesnę, paspartinti teisėjų perkėlimo ir atrankos procedūras, teisėjų pajėgas paskirstyti racionaliau, o darbo krūvį – tolygiau.

Pastaruoju metu pratrūkę teisėjų elgesio skandalai yra gėdingi. Tačiau jie neturi mūsų varyti į neviltį. Nes tai - senos šunvotės, ilgai dangstytos klano paslapties šydu, pagaliau pratrūkusios į išorę. Ir tai reiškia - valomės. Tas teikia svarumo mūsų, o ne sistemos uždarumo šalininkų argumentams“, - sakė Prezidentė.

„Kyšis, piktnaudžiavimas tarnyba, korupcinė veika - tai sandoriai, kuriuose dalyvauja mažiausiai dvi šalys. Tai reiškiniai, kurie gali egzistuoti tol, kol mes - visuomenė - tą pakenčiame. Padėtis ims keistis tik tuomet, kai visuomenės nepakantumo koncentracija pasieks kritinę ribą.Noriu ir sieksiu, kad tas įvyktų kuo greičiau. Ir viešai įsipareigoju nuosekliai remti ir globoti į šį tikslą orientuotas piliečių iniciatyvas. Nes būtent dabar, o ne rytoj yra tas lemtingasis momentas „arba – arba“, - kalbą apie teismus metiniame pranešime baigė D.Grybauskaitė.

Prezidentė ragina dėl minimalios algos didinimo būti apdairiais, bet neužsispirti

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina šalies vadžią padėti vargingiausiems piliečiams, taip pat nukentėjusiems nuo krizės, iš kurios Lietuvos ekonomika jau atsigauna.

„Jau kuris laikas ramiau atsikvėpę džiaugiamės, kad pavyko išvengti finansų griūties. Krizę suvaldėme. Ir dargi daug geriau nei kai kurios Europos senbuvės, euro zonos narės. Tai - gera žinia. Ekonomikos augimas gerokai viršijo prognozes ir pasiekė beveik 7 procentų rodiklį. Tai įspūdinga naujiena. Tikiu, tą ilgainiui pajus kiekvienas Lietuvos žmogus“, - antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą sakė Prezidentė.

Tačiau, anot jos,  „užvis svarbiausia ne rekordiniai tempai, o augimo šaltiniai - pernai mūsų ūkis augo daugiausia dėl eksporto - tai yra tik dėl to, kad kitose šalyse žmonės ėmė gyventi geriau ir pirkti daugiau, šiemet pastebime naują tendenciją: atsigauna vidaus vartojimas mūsų pačių rinkoje, pradeda atsigauti ekonominiai lūkesčiai, o tai reiškia: ima rastis ekonominio optimizmo, randasi tikėjimo“.

Prezidentė tikino, kad dabar pats laikas prisiminti socialinio solidarumo idėjas. „Todėl atsigręžkime į tuos, kam sunkiausia. Atkreipkime dėmesį į kainas tų produktų, kurie yra ypač svarbūs kukliausio vartotojo krepšelyje. Aiškinkimės jų brangimo priežastis. Čia savo darbą turi atlikti konkurencijos prižiūrėtojai“, - kalbėjo ji. 
D.Grybauskaitė paragino rimtai svarstyti minimalaus darbo užmokesčio klausimą: „Dėl jo turime būti apdairūs, tačiau negalime būti užsispyrę. Tesėkime pažadą atkurti pensijas. Socialinė sistema laukia realių reformų, o ne popierinių koncepcijų ar gairių“.

Prezidentė nori, kad būtų padėta verslui. „Ypač tam, kuris investuoja į ateitį, sukuria naujas darbo vietas ir taip padeda valstybei žmonių lūkesčius ir šiandienines ekonominės plėtros galimybes paversti realybe. Žinau, finansinės paramos ar didelių mokesčių lengvatų pasiūlyti negalime. Tačiau padarykime tą, ką galime. Prisiminkime savo pačių sumanymus - beprasmių suvaržymų ir biurokratinės naštos palengvinimo idėją, verslo skatinimo priemones. Deja, senokai nieko negirdėjome apie biurokratijos saulėlydžio ir verslo saulėtekio iniciatorių laimėjimus ar bent pasiūlymus“, - sakė valstybės vadovė.

„Ne 2020-aisiais ar 2030-aisiais, o būtent dabar, kai ekonomika įgauna potencijos, jai būtinas realus palaikymas. Todėl raginu visas ministerijas, tarnybas ir žinybas inventorizuoti savo darbus, planus, gaires ir strategijas bei rimtai susikaupti šiam darbui“, - pridūrė ji.
Prezidentės nuomone, turėtų būti anksčiau ar vėliau susitvarkyta su šilumos ūkio problemomis, pagaliau pradėtas statyti suskystintų dujų terminalą. „Užtenka trypčioti vietoje. Tai – neatidėliotina“, - sakė D.Grybauskaitė.

Kalbėdama apie viešuosius pirkimus, Prezidentė kartojo ne kartą išsakytą mintį, kad jie turi tapti skaidriu procesu: „Visuomenė ir valstybė turi žinoti, kas ir kodėl perkama už jos pinigus. Todėl ir pasiūliau įstatymo pataisas, kurios numato įgyvendinti institucinę Viešųjų pirkimų tarnybos reformą, užtikrinant realų šios institucijos nepriklausomumą ir veiklos efektyvumą. Tai sumažins piktnaudžiavimo galimybes ir sudarys sąlygas į administracinę atsakomybę patraukti bet kokius viešųjų pirkimų pažeidimus padariusius asmenis ir jiems skirti adekvačias sankcijas. Tikiuosi Seimo palaikymo“.

Valstybės vadovės nuomone, „optimizmo ir tikėjimo atsigaunant ekonomikai turi rastis ir kitose srityse - kultūroje, švietime, nevyriausybinėje veikloje“.