Seimo politikai, vertindami trejus šalies vadovės prezidentavimo metus, teigia pasigendantys detalesnių paaiškinimų, kaip Dalia Grybauskaitė renkasi vienus ar kitus užsienio politikos prioritetus. Aiškumo pasigenda ir politologai, ypač pabrėždami, kad šalies vadovė vis dažniau iki galo nepaaiškina ir kodėl elgiasi vienaip ar kitaip.
Didžiausios Seimo valdančiųjų frakcijos seniūnas džiaugiasi iš šalies vadovės sulaukę palaikymo Vyriausybei dėl strateginių energetikos objektų, finansinės drausmės ir kovos su korupcija, praneša LTV „Šiandien“.
Tiek opozicija, tiek pozicija ypač išskiria Dalios Grybauskaitės siekį bendradarbiauti su Seimu.
„Tokio nėra niekad buvę, nepastebėjau, kad anksčiau kitų prezidentų patarėjai taip aktyviai dalyvautų komitetų posėdžiuose. Ir vetavimų, ir pateiktų projektų skaičius yra išaugęs. Prezidentė nevengia dalyvauti sudėtingose temose, kur nėra tik teigiamas emocijas keliantys siūlymai. Ji siekia spręsti svarbias problemas“, – gerų žodžių D. Grybauskaitei negailėjo Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
„To bendravimo, na aišku, niekada nėra gana, bet palyginus su tuo, kaip buvo, tai yra normalus darbinis bendravimas“, – dėstė Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
Tačiau valdantieji ir opozicija pasigenda aiškumo užsienio politikoje.
„Tų paaiškinimų dėl užsienio politikos visuomenei tikriausiai galėtų būti daugiau. Suprantu, kad yra visokių niuansų, kurie viešai neskelbiami, būna tokių subtilių sumanymų, kai kartais nereikia nuvykti į kokį susitikimą. Ne visada gali visas subtilybes paaiškinti, bet iš esmės yra paaiškinama per mažai“, – konstatavo J. Razma.
„Po keleto mėnesių išgirstame aptakius aiškinimus, kodėl kažkur buvo nevykta arba apie kažkieno darytus ultimatumus. Manau, tai nėra kažkokia paslaptis, juolab, kad valstybė – mūsų visų bendras reikalas“, – pastebėjo V. Mazuronis.
Politologai labiausiai pasigenda viešumo, kodėl laikomasi vienos ar kitos pozicijos.
„Sunkiai suprantamų sprendimų buvo santykiuose su Lenkija plotmėje. Ypač plačiai aptartas jos sprendimas nevykti į Lenkijos ir Baltijos šalių vadovų susitikimą. Iš tikrųjų šis sprendimas nebuvo tinkamai paaiškintas, nors daug kas jo nesuprato, net jei, anot Prezidentės, ir buvo kažkokių svarių argumentų“, – atkreipė dėmesį politologas Ramūnas Vilpišauskas.
„Ji padarė labai svarbų dalyką, kai atsisakė Lietuvos pretenzijų būti regiono lyderiu ir kai atsisakė mokyti Vakarų Europos šalis, kaip Prancūziją ir Vokietiją, kas yra „tikrosios Europos“ vertybės. Manau, kad tai buvo labai naudinga“, – įvertino politologas Kęstutis Girnius.
Aptardami Dalios Grybauskaitės dalyvavimą vidaus politikoje, politologai išskiria šalies vadovės dažną norą prisiimti nuopelnus už svetimus darbus, kartu pasigendama jos pačios iniciatyvos.
„Ne pirmi metai, kai Prezidentė svarbius darbus, kuriuos iš tikrųjų atlieka Vyriausybė, akcentuoja kaip savo. Žinoma, bendradarbiavimas tarp Seimo ir Vyriausybės – labai svarbus, bet finansiniai dalykai, energetikos projektų įgyvendinimas – tai Vyriausybės reikalai ir Prezidentė tai dažnai pateikia kaip savo pasiekimus“, – pastebėjo politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Politologai ypač pabrėžia menkus viešuosius ryšius, šalies vadovės nebendravimą su žmonėmis, todėl esą dažnai ir nutinka, kad kai kurie Prezidentės žingsniai ar veiksmai lieka iki galo nesuprasti.
Naujausi komentarai