Už Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano H. Šinkūną skyrimą slapto balsavimo metu balsavo 53, prieš buvo 44, o susilaikė 22 Seimo nariai. Tai reiškia, kad nepritarimą šalies vadovo teiktam kandidatui išreiškė ir dalis valdančiųjų.

Prieš balsavimą Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, kalbėdamas socialdemokratų frakcijos vardu, šalies vadovo siūlytą kandidatą vadino stipriu bei pasižyminčiu aukšta teisine kvalifikacija, akademiniu pasirengimu, taip pat nešališkumu, sugebėjimu kompetentingai vertinti sprendimų praktinį poveikį.

„Pretendentas (...) geba bendradarbiauti su įvairiomis ne tik teisinėmis institucijomis, bet turi supratimą apie valstybės institucijų veiklą bei valdžios pasidalijimo praktinius aspektus. Tokia patirtis ypač vertinga“, – kalbėjo jis.

Kolegų palaikymo užteko

Kiek anksčiau antradienį prezidentas pareiškė apgailestaujantis dėl ketinimų skirti Seimo vadovo socialdemokrato Juozo Oleko siūlomą Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininką J. Sabatauską.

Tiesa, šiam kolegų palaikymo užteko. Už jo kandidatūrą balsavo 64 parlamentarai, prieš buvo 46, o susilaikė dešimt.

R. Motuzas sakė, jog ilgametis Seimo narys yra teisininkas su didele patirtimi parlamente, turi gilų konstitucinės ir teisinės sistemos supratimą bei dalyvavo rengiant svarbius teisės aktus, susijusius su konstitucinėmis vertybėmis.

„Julius Sabatauskas, kaip žinote, yra teisininkas pagal išsilavinimą. Jo profesinė veikla rodo aukštą teisinės argumentacijos lygį, gebėjimą vertinti teisines normas sistemiškai ir konstituciškai. Per daugiau nei du dešimtmečius Seime jis įgijo patikimo, atsakingo ir nuoseklaus politiko ir teisininko reputaciją“, – kalbėjo R. Motuzas.

Siūlymas į KT skirti iš Lietuvos socialdemokratų partijos rugsėjį išstojusį J. Sabatauską sulaukė opozicijos kritikos.

Nuogąstaujama, jog jo paskyrimas prisidės prie teismo politizavimo, taip pat abejojama dėl politiko kompetencijų eiti pareigas.

Tą iš Seimo tribūnos įgarsino ir konservatorius Jurgis Razma. Pasak jo, J. Sabatauskas neatitinka dešimties metų teisinio darbo stažo reikalavimo.

„Yra, deja, formalūs reikalavimai ir dėl to, kiek mes begerbtumėme Julių Sabatauską kaip asmenį, kaip politiką, bet neišeina niekaip balsuoti už tą kandidatūrą, nepažeidžiant Konstitucijos“, – kalbėjo politikas.

Dėl naujai paskirto teisėjo kreipsis į teismą

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį žurnalistams sakė, kad Seimo narių grupė artimiausiomis dienomis kreipsis į KT dėl J. Sabatausko paskyrimo.

„Dėl kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo, nes neturi tinkamo darbo stažo kaip teisininkas, Seimo nario darbas neatrodo rimta“, – sakė jis.

KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politikė Agnė Širinskienė pažymėjo, jog Lietuva jau yra sulaukusi Europos Komisijos pastabų, kad politikai be atšalimo laikotarpio nesunkiai tampa KT nariais.

„Tų klausimų yra labai daug ir man yra apmaudu, kad taip aplaidžiai Seimo pirmininkas pažiūrėjo į savo pareigą teikti tinkamos kvalifikacijos ir tinkamą darbo stažo kandidatą. Aš jau nekalbu apie visą tą bandymą politizuoti“, – kalbėjo parlamentarė.

Tų klausimų yra labai daug ir man yra apmaudu, kad taip aplaidžiai Seimo pirmininkas pažiūrėjo į savo pareigą teikti tinkamos kvalifikacijos ir tinkamą darbo stažo kandidatą. Aš jau nekalbu apie visą tą bandymą politizuoti.

Praėjusioje Seimo kadencijoje į KT teisėjus buvo paskirtas tuometis parlamentaras konservatorius Stasys Šedbaras.

Anksčiau žurnalistams J. Sabatauskas yra sakęs, kad atitinka reikalavimą dėl dešimties metų teisinio darbo stažo, nes Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše be kitų įrašyti ir Seimo nariai.

Jis taip pat tikino, kad pritarus jo kandidatūrai, teismas netaps labiau politizuotu, o patirtis dirbant Seime yra prasminga ir „gali būti prasmingai integruota į konstitucinės kontrolės sistemą, išlaikant teismo nepriklausomumą ir profesionalumą“.

Daugiausiai palaikymo sulaukė A. Driukas

Tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkės pateikto šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko skyrimą antradienį palaikė 90 Seimo narių, prieš buvo 22, devyni – susilaikė.

Vėl kalbėdamas socialdemokratų frakcijos vardu R. Motuzas sakė, jog A. Driukas yra žinomas kaip profesionalus LAT teisėjas, turintis labai solidų darbo stažą.

„Pretendentas yra labai principingas, profesionalus ir nepriekaištingos reputacijos teisėjas. Geba išlaikyti nepriklausomumą ir objektyvumą, turi gebėjimą dokumentuotai spręsti sudėtingus konstitucinio pobūdžio klausimus“, – teigė parlamentaras.

TTK pirmininko pavaduotojas liberalas Vitalijus Gailius teikimą vadino pavyzdiniu bei tikino, jog toks siūlymas teisėjų bendruomenei siunčia žinutę, kad atsakinga, nuosekli karjera „yra matoma ir įvertinama“.

Parlamentas dėl KT teisėjų paskyrimo balsuoja slaptai.

KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.