Pasvalio rajono keliais automobiliai zuja lyg niekur nieko. Tačiau sekmadienį vienam vairuotojui kelionę sudrumstė sprogimas. Iš dangaus pažirusios, kaip įtariama, drono nuolaužos įlenkė automobilio dureles. Vyras liko sveikas.
„Žinote, turbūt nepanikuojame, turbūt jau pripratome prie šito. Tai yra normali nenormali situacija“, – sakė praeivis.
Karinių dronų Lietuvoje jau buvo nukritę ir anksčiau. Tačiau apie apgadintą gyventojų turtą iki šiol viešai nepranešta. Tad šis atvejis gali būti pirmasis.
„Stengiamės nepanikuoti. Niekas niekur nebėga, kaip stručiai niekas galvų į žemę nekiša“, – kalbėjo praeivis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
O štai vidaus reikalų ministrui ramybės neduoda kitas klausimas.
„Man irgi ne pirmas klausimas, gal antras ar trečias, kuris kilo – kaip į tai pasižiūrės draudimo bendrovės?“ – svarstė vidaus reikalų ministras Matynas Katelynas.
Draudikai nuo karinių dronų padarytos žalos saugoti pradėjo tik neseniai. Ir ne visi.
„Esame apdraudę daugiau nei 260 tūkst. būstų Lietuvoje – butų, individualių namų. Visiems klientams ši paslauga buvo pridėta nemokamai, papildomų veiksmų atlikti nereikėjo“, – aiškino „Swedbank“ draudimo bendrovės atstovas Laimonas Garbenčius.
„Lietuvos draudime“ sąlygos kitokios. Nauji būsto draudimo klientai tokią apsaugą gauna automatiškai, o anksčiau apsidraudusiems tenka primokėti.
„Tai kainuoja 10 eurų per metus“, – nurodė „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Tačiau apsauga turi ribas. Už apgadintą butą daugiausia gali būti išmokėta ketvirtis milijono eurų, o už namą ar kotedžą – pusė milijono. Ir tai nėra atskiras limitas kiekvienam incidentui.
„Įsivaizduokime: įsirėžė dronas, po dviejų mėnesių vėl įsirėžė dronas ir padarė žalą. Mes žiūrėtume į bendrą limitą“, – paaiškino L. Garbenčius.
Be to, tokia apsauga kol kas numatyta laikinai. Pavyzdžiui, „Swedbank“ klientams – tik iki kitų metų vasario. Ar vėliau už ją teks mokėti papildomai, kol kas neaišku.
„Jau dabar svarstoma draudimą pratęsti ir greičiausiai jis bus pratęstas“, – teigė „Swedbank“ draudimo bendrovės atstovas S. Abraškevičius.
Galioja ir išimtys karo atveju. Pavyzdžiui, jei į didelio masto konfliktą įsitrauktų branduolinės valstybės.
„Jei būtų didelis konfliktas, įsitrauktų branduolinės valstybės, draudimas negaliotų“, – aiškino S. Abraškevičius.
Automobilių savininkams – dar daugiau rūpesčių. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas nuo dronų padarytos žalos neapsaugos. Tam reikia KASKO ir dar tinkamu metu sudarytos sutarties.
„Jei turi KASKO ir sutartis pasirašyta ne anksčiau nei vasarą, nes pradėjome siūlyti nuo rudens, žala būtų atlyginta kaip draudžiamasis įvykis“, – teigė S. Abraškevičius.
Taip išeina, kad vieni gyventojai nuo dronų padarytos žalos jau apdrausti, o kiti net nežino, kad jų sutartyje tokios apsaugos nėra. Vidaus reikalų ministras neatmeta, kad draudikams gali prireikti ir įstatymų pakeitimų.
„Jei matysime, kad bus problemų, žinant, kokioje aplinkoje gyvename ir kad ateityje tokių atvejų gali būti daugiau, gal reikės teisinių pakeitimų, kad draudimo bendrovės adekvačiai reaguotų į tokius dalykus“, – sakė M. Katelynas.
Kas turėtų mokėti, jeigu draudimas nepadeda? Gyventojai atsakomybę linkę dalytis su valstybe.
„Aš manau, kad valstybė. Čia valstybinis reikalas“, – teigė praeivė.
„Žmonėms, kurie negali sau leisti, kuriems per brangu drausti būstą, automobilį ar pasėlius, būtų gerai, kad valstybė ateitų į pagalbą tiems, kuriems labiausiai reikia finansinės pagalbos“, – svarstė praeivis.
Valstybė žalą jau gali atlyginti, tačiau ne dėl bet kokio drono. Rugsėjį patvirtinta tvarka galioja tais atvejais, kai gyventojų turtą apgadina Lietuvos kariuomenės ar NATO sąjungininkų pajėgų teisėtai neutralizuoto drono nuolaužos. Kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto.
„Kiekvieno skęstančiojo gelbėjimas yra jo paties rankose. Žiūrėkime, ką praneša, slėpkimės, saugokime patys save ir savo šeimas“, – kalbėjo praeivis.
O kaip saugoti turtą? Gyventojas atsako paprastai.
„Užgyvensime, užgyvensime. Rankas turime, problema ne čia“, – sakė vyras.
(be temos)