Jei valdančiąją daugumą būsimame Seime sudarytų socialdemokratai ir „darbiečiai“, jų ekonominė politika būtų labiau socialiai orientuota, bet, tikėtina, palankesnė pašalpų gavėjams nei dirbantiesiems. Jei, savo ruožtu, valdančiojoje koalicijoje po rinkimų dalyvautų konservatoriai, tai ekonominės politikos prioritetais galėtų išlikti viešųjų finansų stabilumas, biudžeto deficito mažinimas ir taupymas.

Taip tvirtina LRT.lt kalbinti politologai ir ekonomistai, sutariantys, kad po Seimo rinkimų minimali mėnesinė alga (MMA) bet kuriuo atveju augs, patekusios į valdžią dabartinės opozicijos partijos kiek atlaisvintų diržus, o likę valdžioje konservatoriai ir toliau išlaikytų dabartinį ekonomikos kursą.

Socdemai ir „darbiečiai“ švelnintų taupymą

Jei valdančiąją daugumą sudarytų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Darbo partija (DP) partija, pasak A. Krupavičiaus, ekonomikos kryptis būtų visai kita nei yra šiuo metu.

„Jei būtų socdemai ir „darbiečiai“, tai taupymo politika būtų smarkiai sušvelninta, ir nemenka tikimybė, kad ji sektų prancūzišką scenarijų, t.y. taupymo politiką keistų atsargių investicijų ir ekonomikos gaivinimo skatinimo veiksmai. Juolab kad ir didžioji Europos dalis šalia visų stabilumų paktų, finansinės drausmės išlaikymo vis vien galvoja, kaip gaivinti ekonomiką ir kaip siekti jos augimo“, – su LRT.lt pokalbį pradėjo politologas.

Tačiau per vieną naktį ekonomikoje perversmas esą neįvyksta ir egzistuoja tam tikra inercija, todėl staigių pokyčių tikėtis greičiausiai neverta. „Ekonominė politika būtų labiau socialiai orientuota – tai svarbus vektorius, kurio dabartiniams politikams aiškiai pritrūko“, – priduria A. Krupavičius.

Tačiau dėl tokios galimos valdančiosios daugumos kur kas kategoriškesnė ekonomistė Aušra Maldeikienė – socdemai esą dažnai pamiršta dirbančiuosius. „Aš dar galiu suvokti, kaip susitaria konservatoriai su liberalais, bet socdemai su „darbiečiais“ gali susitarti tik pragmatiniu pamatu, ne vertybiniu. Pasidalija ministerijas ir ten tvarko savo reikalus, kaip patogu“, – tikina ekonomistė.

„Labai daug raudų iš Vilijos Blinkevičiūtės filmuko apie obuolius ir vargstančius senelius. Tai reiškia vėl koncentraciją į socialinę paramą įvairiems sluoksniams, kurie nedirba, visiškai pamirštant, kad dirbantys žmonės jau bijo susirgti, nes neužsimoka už butą, jie pasveria, kad pajamos iš „Sodros“ ateis negreit ir jos bus mažesnės, o žmonių pajamos suskaičiuotos centas į centą.

Paskutinis žmogus, kuris juos domina, yra samdomas darbuotojas. O poną Viktorą Uspaskichą domina pats ponas Viktoras Uspaskichas. Tai aš manau, kad mes turėsime chaosą. Kai jie pasidalins, bus galima žiūrėti, kas kokią ministeriją gavo“, – kritikos šiai galimai koalicijai pažeri A. Maldeikienė.

Jonas Čičinskas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, ekonomistas, atkreipia dėmesį, kad opozicinių partijų programose daugiausiai akcentuojamas šildymas ir atominė energetika, tačiau jie esą turėtų pratęsti ir dabartinės Vyriausybės pradėtą darbą sukti naujesnių technologijų link paslaugų srityje bei kviesti užsienio investuotojus į Lietuvą ir skatinti savus, kad pastarieji sparčiau modernizuotųsi.

„Tuos darbus reikėtų pratęsti, o tai, ką pažadėjo opozicija, nustums į šalį. Dar žiūrėsim, kaip išsisukinės iš pažadų. Jeigu atskirti jos veiksmus nuo retorikos, tai žymia dalimi turbūt pratęs tą ekonomikos modernizavimą ir subalsavimą, sutvirtinimą, kad [ekonomika] tvirtai stovėtų ant dviejų kojų“, – mano J. Čičinskas.

Konservatoriai – amžinieji kovotojai su krizėmis?

Visuomenės apklausos rodo, kad konservatoriams simpatizuoja nemažai žmonių, ir jie gali tikėtis solidžios frakcijos naujajame Seime. Tačiau A. Krupavičius purto galvą – pasak politologo, mažai tikėtina, kad konservatoriai užsėstų valdančiųjų kėdes.

Tačiau jei taip nutiktų ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) formuotų naują daugumą, tai, pasak politologo, veikiausiai išliktų esamas ekonomikos kursas, kurio pagrindas būtų viešųjų finansų stabilumas, biudžeto deficito mažinimas ir taupymo politika. „Ir jei Europoje keistųsi politiniai vėjai TS-LKD vargu, ar galėtų nepaisyti tų politinių pokyčių ir ieškotų būdų, kaip skatinti ekonomiką. Nedrįsčiau prognozuoti, kad dabartinė valdančioji koalicija  išlaikytų esamą politiką – ji kistų“, – samprotauja A. Krupavičius.

Šių metų vasaros pabaigoje dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis skatino nesusidėti dėl valdžios su Darbo partija. Tačiau neatmestina, kad TS-LKD galėtų dirbti koalicijoje su DP: tai neoficialiai pripažįsta ir kai kurie šių dviejų partijų politikai.

„Konservatoriai jau turbūt 15 metų yra linkę koncentruotis į krizių kūrimą ir tautos gelbėjimą nuo tos krizės. Jie yra tokie amžinieji gelbėtojai. Iš tikrųjų jie sunkiai funkcionuoja, kai yra ramesnė aplinka. Kaina šito kovojimo ilgu laikotarpiu yra tragiška – šalis, šitaip kovojant su krize, prarado jaunus, išsilavinusius žmones, labai nusilpo darbo rinka. Verslas jau pradeda raudoti, nors jis pats turi savų kalčių“, - sakė A. Maldeikienė.

Kalbėdama apie konservatorių vykdomą ekonomikos politiką A. Maldeikinė dar griežtesnė: „Konservatoriai visą laiką šneka, kad suvaldė krizę, bet jie nekalba apie kainas. Jie išvis nemėgsta kainų. Sugalvoja padaryti klasterius, bet niekada nešneka apie kainas. Šiaip ekonomika yra skaičiavimas naudų ir sąnaudų. Jie apie naudas šnekėti mėgsta, o sąnaudas – ne. Tad jei jie ateis, turėsime panašią situaciją: krizė toliau Lietuvoje gilės, nes pradės tragiškai stigti normalios darbo jėgos.“

MMA turėtų pasiekti 1000 Lt

Daugelis į Seimą besiveržiančių partijų rinkėjams žada, jog minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų siekti daugiau nei 1000 Lt. A. Krupavičius teigia, kad bet kuriuo atveju MMA augs, tik gal ne tokiu tempu, kaip žadama iki rinkimų. „MMA didinimas turėtų būti tikrai gan greitas. Labai realus lūkestis, kad, gavus valdžią opozicijai, jis netrukus pasiektų 1000 Lt. Bet jei išliktų dabartinė valdančioji koalicija, ji būtų atsargesnė. Nemanau, kad ji nedidintų MMA, bet tempas būtų kur kas mažesnis“, – prognozuoja A. Krupavičius.

Kad MMA galėtų ir veikiausiai bus keliamas iki 1000 Lt, sutinka ir J. Čičinskas, kurio teigimu, dėl to neturėtų kilti didelių problemų. „Nebent smulkiesiems verslininkams, kurie daro mažą apyvartą ir vos alsuoja, bet jie turėtų išsisukti trumpindami darbo dieną. Bet kad MMA padidėtų iki 1500 Lt, aš nesugebu įsivaizduoti, ir man tai bus labai įdomu stebėti“, – priduria ekonomistas.

Tuo metu A. Maldeikienė skaičiuoja, kad MMA turėtų kilti natūraliai, nes valstybei yra per brangu išlaikyti bankrutavusius verslininkus. „Būkime sąžiningi, MMA – tai socialinės pašalpos. Iki 1000 Lt ir šiaip turėtų pakilti, nes „Sodra“ ir biudžetas nepatemps pašalpų“, – svarsto A. Maldekienė.