Vyriausybės Seimui teikiamos įstatymų pataisos, kuriomis Lietuvoje numatoma įteisinti visų keleivių lėktuvais asmens duomenų rinkimą, pažeistų teisę į privatumą, mano Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė Natalija Bitiukova.

„Mūsų nuomone, galima įžvelgti teisės į privatumą pažeidimą, nes šių priemonių taikymo būtinumas ir pagrįstumas nėra pakankami, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra numatyta aiškių nusikaltimų rūšių, dėl kurių būtų renkami duomenys - numatyta, kad būtų renkami duomenys apie visus asmenis (...), duomenys yra renkami nenuasmeninti, apie konkrečius individus, nepadariusius jokios nusikalstamos veikos, tarkime, apie mane ar jus, skrendančius į Briuselį“, - BNS sakė  ŽTSI direktorės pavaduotoja teisės klausimais N.Bitiukova.

Ji pabrėžė, jog Teisingumo ministerijos išvadose pažymėtas galimas projekto prieštaravimas Konstitucijai, kuri leidžia rinkti duomenis tik teismo sprendimu ar tik atsiradus nepaprastajai padėčiai. Šiuo atveju tai būtų daroma automatiškai, be teismo, bet kuriuo metu.

Anot N.Bitiukovos, Europos lygmeniu veikiančios nevyriausybinės organizacijos jau kurį laiką kritikavo palyginti švelnesnę Europos Parlamento (EP) rengiamą direktyvą dėl vadinamųjų keleivių duomenų įrašų (angl. Passenger name record, PNR) rinkimo. Kritika išsakyta dėl to, kad direktyvoje nebuvo aiškiai apibrėžti nusikaltimai, kuriuos padariusių ar kuriais įtariamų asmenų duomenys būtų renkami. Taip pat kritikuotas ir per ilgas siūlytas duomenų saugojimo laikas.  N.Bitiukova sakė, jog Seimui teikiamose pataisose laikomasi žemesnių standartų, nei EP svarstomame direktyvos variante, kuriam gruodį yra pritaręs Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.

„Lietuvoje, kaip suprantu, planuojama rinkti visų keleivių duomenis, be jokio įtarimo, kad vienas ar kitas keleivis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Tai iš esmės standartas yra žemesnis, nei svarstytos direktyvos (...), kad būtų kažkoks pagrįstas įtarimas“, - sakė ji.

Ji taip pat abejojo, ar Seimui pritarus projektui, o vėliau priėmus direktyvą ES, nekiltų problemų derinant europinius ir nacionalinius teisės aktus.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas dar lapkritį VRM parengus projektą taip pat ragino Vyriausybę jo nesvarstyti bei palaukti šiuo klausimu ES institucijų sprendimų. Jis tuomet pritarė Teisingumo ministerijos teisininkų išsakytai nuomonei, jog pataisos gali būti nesuderinamos su Konstitucija, tačiau neatmetė, jog iš esmės tokios nuostatos padidėjus terorizmo grėsmei, galėtų būti svarstomos.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui svarstyti Transporto veiklos pagrindų pataisas, kurios leistų registruoti ir įpareigotų skrydžių bendroves teisėsaugai teikti informaciją apie visus oro transportu į Lietuvą atvykstančius ir iš jos išvykstančius asmenis.

Projekto autoriai Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) nurodo, kad siūlomos priemonės sumažintų „galimybes nebaudžiamai daryti nusikaltimą“, sumažėtų terorizmo ir kitų organizuotų nusikaltimų rizika, o potencialiai nusikalsti linkę asmenys būtų apsaugoti „nuo neapgalvotų veikmų pasekmių“.

Premjeras A.Butkevičius taip pat tiki, kad priemonės padidins ir pačių keleivių saugumą - anot jo, tokią tvarką jau yra įsivedusios Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Danija.

Sparčiau svarstyti keleivių registravimą ir informacijos apie juos teisėsaugai teikimą Lietuva pradėjo po pernai lapkritį vykusių ginkluotų išpuolių Paryžiuje, nusinešusių beveik 130 gyvybių.

Šiuo metu skrydžių bendrovės informaciją pareigūnams teikia tik apie trečiųjų šalių piliečius ir tik teisėsaugos įstaigų prašymu.