Trys savo istorijomis nusprendę pasidalinti absolventai dėl rezidentūros vietų nebesijaudina. Po kelių savaičių jie vyks darbuotis į užsienio gydymo įstaigas. Šiemet Vilniaus universitete (VU) medicinos studijas baigusius ir emigruoti apsisprendusius jaunuolius tokį sprendimą padėjo priimti ministro užmojai priverstinai jaunus gydytojus įdarbinti provincijų ligoninėse, „vokelių“ sistema gydymo įstaigose bei rezidentūros vietų stygius Lietuvoje.

Atbaidė „vokeliai“

Agnė (vardas pakeistas – aut. past.) apie rezidentūrą užsienyje pagalvojo internatūros metu. Mergina jau po kelių savaičių išvyks į Šveicariją, kur pasirinko anesteziologijos rezidentūrą.

„Kai internatūros metu Vokietijoje bandžiau paaiškinti, kad už rezidentūrą gali tekti Lietuvoje susimokėti, tai žmonėms į galvą netilpo, kaip galima eiti į darbą ir dar mokėti pinigus už tai. Neaišku, kodėl rezidentūros vieta kainuoja, juk ten dirbame. Tai vienas faktorių, kodėl keliauju rezidentūrą atlikti į Šveicariją. Mano manymu, rezidentūra užmarinuoja žmones studentų šiltnamyje būti dar keturis metus, tuo tarpu mes jau išvažiuojame dirbti. Viskas, žaidimai baigėsi“, - tikina Agnė.

Pasak merginos, apsispręsti jai padėjo ir praktikos metu matyta, gydytojų bei pacientų propoguota „vokelių“ sistema.

„Dirbti tokioje sistemoje, kuri yra dabar, aš nenoriu. Paskutinis lašas buvo, kai Santariškių klinikoje atlikinėjau praktiką. Vienai pacientei padėjau surasti rūbinę, o ji man už tai į kišenę įkišo dešimt litų. Juk aš tik palydėjau ją... Tokių situacijų teko patirti ne vieną. Kai stebi santykį tarp gydytojų ir pacientų, tai jis man atrodo žeminantis. Ir vienus, ir kitus. Teko matyti, kai močiutės atsiveža pinigus vaistų dėžutėse. Paskutinius savo šimtą litų atiduoda chirurgui ir anesteziologui. Tuomet norisi verkti“, - teigia į Šveicariją išvykstanti medicinos absolventė.

Atlygis skiriasi tris kartus

Justu prisistatęs VU mediciną baigęs vaikinas radiologijos rezidentūrą pasirinko Vokietijoje. Absolvento teigimu, apie geresnio gyvenimo paieškas svetur iki sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio kalbų apie sisteminę reformą niekad negalvojo. Pasirinkus rezidentūrą Lietuvoje, sudėjus stipendiją ir užmokestį už darbą Justas per mėnesį gautų apie 2200 litų, tuo tarpiu Vokietijoje jis šią sumą gaus eurais.

„Vykti į užsienį mane traukia studijų kokybė ir gera darbo atmosfera. Ji traukia aiškumu, nes žinai savo teises ir pareigas. Manau, kad greitai bus važiuojama ne tik rezidentūrą atlikti užsienyje, bet jau ir studijuoti mediciną. Vis jaunesni žmonės išvažiuos“, - spėja Justas.

Justo manymu, Lietuvoje į mediciną priimamas neadekvatus studentų kiekis, todėl ne visi pabaigusieji mediciną gali gauti rezidentūros vietą.

„Jeigu priima 150 ir daugiau Vilniuje, Kaune dar dvigubai tiek, o paskui tikisi visus įdarbinti, tai čia kažkas blogai su mąstymu“, – stebisi vaikinas.

Už rezidentūrą mokėti nesiruošia

Vilijai, kuri hematologijos rezidentūrą atliks Vokietijoje, nepatinka rezidentūros kokybė Lietuvoje ir tai, kad yra nemokamų vietų trūkumas. Mergina pasiūlymą dirbti gavo internatūros metu. Parašiusi kelis laiškus į didesnes Vokietijos ligonines, paklausė, ar būtų įmanoma ten atlikti rezidentūrą ir gavo net keletą pasiūlymų.

„Jie neklausė nei apie mano pažymius, svarbiausia, kad būtų tinkamas požiūris į darbą ir užtektų entuziazmo. Nemanau, kad apsimoka mokėti už rezidentūrą beprotiškus pinigus Lietuvoje. Gavau pasiūlymą, kuris mane tenkina: didelis miestas, didelė ligoninė, rezidentūra, kurios noriu. Žinau, kad baigusi būsiu gera gydytoja, o tada žiūrėsiu, ar norėsiu grįžti, ar kažkur kitur važiuoti. Tam turėsiu visas galimybes“, – tikina Vilija.

Mergina nesijaudina dėl daugiau pinigų atsieisiančio pragyvenimo Vokietijoje.

„Važiuoju ne viena, manau, kad iš dviejų algų kaip nors pragyvensim. Ten juk kainos ne tiek jau ir skiriasi. Iš draugų teko girdėti, kad kai kurie po kelių mėnesių net mašiną sugeba nusipirkti“, - teigia ji.

Kaltina emigravusius

Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos nario Vainiaus Rakausko teigimu, viešumoje atsiranda teiginių, jog medicinos studentai yra blogi, nes emigruoja bei spjauna Tėvynei į veidą, tačiau problema yra kita.

„Švietimo ir mokslo ministerija neskiria tiek lėšų, kad visi medicinos studijų absolventai galėtų tęsti rezidentūrą Lietuvoje. Kitaip tariant, yra daugiau  studentų baigiančių vientisąsias studijas, negu yra rezidentūros vietų. Nežinau, kas dar galėtų būti akivaizdesnis lėšų švaistymas negu toks sprendimas, kuomet jau skyrus daugiau nei 100 000 litų paruošti vieną mediką, jam net nėra sudaromos sąlygos dirbti Lietuvoje. Mane liūdina, kai mėginama skleisti idėją, kad studentai yra kažkuo prasikaltę, kai renkasi karjerą užsienyje, nors Lietuvoje sąlygų tam nėra“, - sako jis.

V. Rakausko teigimu, studentus, kurie išvažiuoja į užsienį mokytis, bet grįžta į Lietuvą dirbti, dažnai mėginama paversti atpirkimo ožiais už blogai veikiančią sistemą.

„Aš esu įsitikinęs, kad medicinos studentai tikrai vieną dieną norėtų dirbti Lietuvoje, ir tik nuo mūsų sveikatos sistemos priklauso, ar tai mes sėkmingai darysime. Privalomojo darbo idėja sukelia labai didelį nesaugumą ir nestabilumą Lietuvos sveikatos  apsaugos sistemoje. Ji sklando ne pirmus metus. Ne vienas politikas ją aktyviai siūlo, nors tai yra sovietinis metodas, neefektyvus ir prasilenkiantis su modernios sveikatos politikos ir ekonomikos tendencijomis“, - teigia Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys.

Komentaras

Lietuvos švietimo tarybos narys Arminas Varanauskas

Svarbu suvokti, kad šios problemos nėra vien studentų reikalas. Sistema yra integrali. Spręsdamas rezidentūros klausimus, jei tai darai apgalvotai, gali užprogramuoti kitų problemų sprendimą. Šioje vietoje būtinas tiek visuomenės, tiek politinių partijų, tiek kitų suinteruosuotų šalių sprendimas, kuria linkme turėtume judėti. Didžiausia problema - tai, kad niekas nenori apie tai kalbėtis. Niekas neprisiima atsakomybės. Siūlytume labiau kalbėti apie skatinančius motyvus, kodėl jauni žmonės turėtų vykti į regionus, o ne bandyti drausmės ir bausmės būdu nurodyti, kad jie turėtų atidirbti už savo medicinos studijas. Tai, kaip rodo istorija ir šiandieniniai emigracijos skaičiai, privalomas atidirbimas nėra tas būdas, kuris atneštų laukiamų rezultatų.

Svarbiausia sąlygų, priimtinų medikams, kūrimas regionuose. Tam, kad būtų suteiktos galimybės jauniems medikams tobulėti, mūsų ligoninės ar sveikatos apsaugos ministerija galėtų skirti papildomą finansavimą praktikoms ir stažuotėms didesnėse ligoninėse, arba būtų galima šnekėti apie dar didesnę galimybę - stažuotes užsienio ligoninėse, kur žmonės galėtų išvykti kelioms savaitėms arba galbūt mėnesiui ir tai leistų atsivežti užsienio praktiką, kuri būtų priimtina ir Lietuvoje.

Studentų atstovai atliko apklausą, kurios rezultatai parodė, kad net 75 proc. medicinos absolventų rimtai svarstytų emigracijos galimybę vien dėl to, kad imamasi priemonių, kurios panašios į privalomąjį įdarbinimą.