Lietuvoje tabu laikoma siūlyti įvesti progresinius mokesčius bei devalvuoti litą, nors Vakarų valstybėse progresinių mokesčių sistema veikia seniai, o užsienio ekspertai kalba apie lito ir lato devalvavimą.

Taip dienraščiui „Lietuvos žinios“ tvirtino Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka. Jo požiūriu, kai litas nedevalvuojamas, paskolas eurais pasiėmusiųjų rizika perkeliama ant kitų žmonių pečių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Seime po ilgų ginčų priimtą sprendimą sumažinti motinystės išmokas. Kaip vertinate minėtą Seimo sprendimą ir prezidentės veto?

Negalima iš žmonių atimti to, kas jiems duota ar pažadėta. Tai yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas (KT), svarstydamas dirbančių pensininkų klausimą.

Daug kas nuosavybę įsivaizduoja kaip daiktą, o ne kaip santykį. Tačiau kai yra įstatymo įtvirtintos išmokos, kurios jau mokamos, tai galima laikyti nuosavybe, ir argumentai jos atžvilgiu galėtų būti iš nekilnojamojo turto srities. Žmogus, turintis nuosavą butą, piktintųsi, jei iš jo būtų atimamas trečdalis buto ploto. Jei bankas neišmokėtų žadėtų palūkanų, tai žmogus kreiptųsi į teismą ir gintų savo nuosavybę. Nors jis tų pinigų rankose neturėjo, palūkanos – tai tam tikras pažadas, kaip ir pensijos. Analogiškas pavyzdys būtų pensijų sumažinimas nuo 500 iki 400 litų. Nuosavybė nėra absoliučiai neliečiamas, nepaisant esamų sąlygų, dalykas. Tačiau padėtis nėra tokia, kad reikėtų atimti iš žmonių nuosavybę.

KT prieštaravo ne pensijų sistemos keitimui, bet tam, kad pensijos būtų atimamos iš jas jau gaunančių dirbančių pensininkų. Savo ruožtu prezidentė pasiūlė, kad moterims, kurios dar nesilaukia kūdikių, išmokos galėtų būti mažinamos. Antai civilizuotose valstybėse iš anksto nusprendžiama dėl pensijų sistemos pokyčių, kurie įsigaliotų tik 2020 metais.

Žinoma, Lietuvoje – krizė, ir reikia kaip nors gelbėti valstybės biudžetą. Bet motinystės išmokų mažinimas nėra toks radikalus žingsnis, kuris galėtų išgelbėti biudžetą.