„Šiandien tikėjomės diskusijos kompleksinės apie visus pateiktus reikalavimus, tačiau žadėto kompleksinio požiūrio iš profesinės sąjungos nesulaukėme“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.

„Dėl darbo užmokesčio didinimo pirminis siūlymas buvo 56 proc., dabar pateiktas siūlymas yra 46 procentai. Siūlymas dėl kontaktinių valandų mažinimo nuo 24 iki 18, dabar yra pateiktas kaip nuo 24 iki 20. Dėl klasių dydžio mažinimo jokio kompromisinio siūlymo nesulaukėme“, – pridūrė G. Jakštas.

G. Jakštui pakartojus, kad algos mokytojams daugiau nei pasiūlyta nekils, nes pasiektos finansinės lubos, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas sakė, kad tokiu atveju derybos neturi perspektyvos.

Dėl darbo užmokesčio didinimo pirminis siūlymas buvo 56 proc., dabar pateiktas siūlymas yra 46 procentai.

„Jeigu jie nenori derėtis ir kartoja, kad nėra pinigų, tai tada derybos baigsis ir tęsis streiku“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

„Mes galvojame, kad pinigų tikrai yra“, – pridūrė jis.

Ministras: reikėtų papildomo milijardo

G. Jakštas teigė, kad profesinės sąjungos siūlo reikalavimus dėl atlyginimų didinimo atidėti porai mėnesių, tačiau tai situacijos dėl biudžeto lėšų trūkumo iš esmės nesprendžia.

„Pateiktas siūlymas, kad suprastumėme, ką reiškia ilgesnis laikotarpis, kad šiais metais ne nuo rugsėjo, o nuo lapkričio būtų didinamas darbo užmokestis ir taip pat kitais metais atitinkamai tiek sausį, tiek rugsėjį. Tai tas ilgesnis laikotarpis, pagal pateiktą siūlymą profesinės sąjungos, biudžeto lėšoms kitų metų reikštų plius milijardą, kurio nėra“, – sakė ministras.

Jis taip pat pridūrė, kad be milijardo eurų kitų metų biudžete siekiant įgyvendinti reikalavimus dar papildomai reikėtų „šešių tūkstančių mokytojų, reikėtų dviejų milijardų mokyklų statybai“, tai, jo teigimu, galėtų būti įgyvendinama nebent per keletą metų.

„Tai yra visiškai neįmanoma“, – sakė G. Jakštas.

Anot ministro, derybos bus tęsiamos trečiadienį. Jis pridūrė besitikintis, kad bus kalbama apie visus reikalavimus.

Tuo metu A. Navickas sakė, kad profsąjunga iš ministerijos nesulaukė atsakymo į siūlymus. Jis taip pat pridūrė, kad susitarus dėl vienų reikalavimų, nuolaidas profesinė sąjunga galėtų daryti kitur.

„Bet į nei vieną iš trijų mūsų esminių reikalavimų, kurie liečia visą švietimo sistemą, mes negavome šiandien atsakymo, tai paprašėme, kad mums pateiktu raštu“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

A. Navickas mato lėšų sistemos viduje

Prieš streiką pateikę reikalavimus atlyginimus kelti nuo rugsėjo, profesinės sąjungos atstovai kaip kompromisinį nurodo siūlymą tai daryti nuo lapkričio. Pasak A. Navicko, tam lėšų yra mokyklose.

„Mes sutinkame daryti nuolaidas ir, jei rugsėjis praėjo, galime tartis, kiek atlyginimas didėtų nuo lapkričio, nes, kaip ministerija mus nuolat tikindavo, mokyklose lieka lėšų, išmokami įvairūs priedai, jie tikrai galėtų būti nukreipti atlyginimų didinimui“, – žurnalistams sakė A. Navickas.

„Ministerija mus tikindavo nuolat, kad pinigų yra mokyklose ir mokyklos paskutiniu mėnesių laikotarpiu neišnaudoja lėšų ir sukaupia, ketvirtą ketvirtį turi susikaupusios rezervus ir moka priedus. Manome, kad šiemet yra vidinių lėšų švietimo sistemoje ir iš tų lėšų galima didinti atlyginimus keliems mėnesiams“, – kalbėjo A. Navickas.

Ministrui pasiūlius derybas tęsti trečiadienį 9 val. ministerijoje, A. Navickas sako, kad dėl tolesnių derybų spręs įvertinę ministerijos siūlymus ir nori susitikti ne ministerijoje, o kviestis G. Jakštą į kurią nors mokyklą mokytojams pakeliui pėsčiomis einant į Vilnių.

„Jei gausime siūlymus, jei matysime, kad tuose siūlymuose yra poslinkių, vertinsime, tarsimės dar ir dėl laiko. Mes planuojam ministrą, kuris nerado, kaip žinot, einančių mokytojų, kviestis rytoj į maršrutą, pasiūlyti kitą formatą. Šiandien mes atvažiavome į ministeriją, rytoj planuojame ministrą kviestis į mūsų pasiūlytą vietą ir manome, kad tai bus kažkuri mokykla“, – teigė profesinės sąjungos vadovas.

Streikas gali tęstis ir lapkritį

Švietimo ministras patvirtino, kad dėl streiko kai kuriose įstaigose ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, tačiau negalėjo patikslinti, kiek mokinių šiuo metu neina į mokyklą.

„Yra tokių variantų, kai mokiniai lieka namuose, yra tam tikri nuotoliniai užsiėmimai, užduota, ką turėtų veikti, skaityti arba yra nuotolinės pamokos. Tai tų variantų yra labai įvairių ir ugdymo procesas tikrai dėl to nukenčia“, – sakė ministras.

Pasak G. Jakšto, dėl tokių situacijų su sunkumais susiduria mažesnio amžiaus vaikų tėvai, nes negali jų palikti namie vienų.

„Susiduria tėvai su labai dideliais iššūkiais, nes turi vykti į darbą, tačiau turi kartu tuo pat metu rūpintis namie vaikais. Tai tikrai yra nelengva situacija, kalbėjome su savivaldybėmis, kaip būtų galima spręsti. Idėjų yra įvairių, pavyzdžiui, budinčios grupės, kad galėtų tais atvejais, kai nėra galimybių namuose likti tėvams, kad galėtų atvykti į mokyklą, net jeigu nebūtinai bus užtikrintas ugdymas“, – teigė ministras.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas sako, kad dėl streiko eigos bus sprendžiama „pagal situaciją“, jis gali tęstis ir lapkritį.

„Žiūrėsime, kiek į streiką jungsis ar pasitrauks (darbuotojų – BNS), tarsimės su streikuojančiais mokytojais, kiek jie galvoja tęsti, ar tęstume ir po mokinių atostogų lapkričio mėnesį“, – tvirtino A. Navickas.

Streikuoja per 2 tūkst. mokytojų

Daugiau kaip 2 tūkst. Lietuvos mokytojų praėjusį penktadienį pradėjo streiką, jiems atstovaujančiai profsąjungai bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo ir kitų reikalavimų. Streiką kol kas planuojama tęsti apie mėnesį.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Mokytojų algoms didinti kitais metais papildomai reikės apie 300 mln. eurų.

Anksčiau A. Navicko profsąjunga reikalavo mokytojų atlyginimus jau nuo šio rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų, taip pat kėlė kitus reikalavimus – mažinti moksleivių klasėse skaičių, mokytojų darbo krūvį, gerinti darbo sąlygas.

BNS žiniomis, LŠDPS naujausiame reikalavimų pakete siūlo nuo lapkričio 1 dienos pedagogų atlyginimus kelti 10 proc., nuo ateinančių metų sausio – 15 proc., ir dar 15 proc. – nuo rugsėjo.

Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministras ir dar keturios profesinės sąjungos, tarp jų ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, praėjusį ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų.

E. Milešino profsąjunga pirmadienį priėmė sprendimą pasirašyti atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį ir pranešė atsisakantys streiko planų.