Gaisravietėje – smėlio kopos

Smiltynėje išdegęs miškas kursto diskusijas, ką šioje vietoje reikėtų daryti toliau. Mokslininkai pasiūlė pusę išdegusio miško paversti smėlio kopomis, o kitą pusę – pušynais.

Kalnapušių sodinti nesiūlo

Pernai gegužę įsiplieskusio gaisro metu Smiltynėje išdegė per 200 hektarų miško – svetimšalės kalninės pušies masyvų, kurių funkcija buvo stabdyti vėjų pustomą smėlį ir sutvirtinti kopas.

Šį darbą, anot specialistų, kalninė pušis jau seniai atliko, todėl jos atsodinti nesiūloma.

Be to, išsiraizgę kalninės pušies medynai yra pavojingi kilus gaisrui, o suaugę nėra įžengiami ir uždengia kraštovaizdį. Todėl vietoj jų siūloma sodinti paprastąją pušį, kuri dominuoja senuosiuose nerijos miškuose.

Tektų suarti smėlynus

Minėtą projektą pristatę dviejų institutų – Lietuvos miškų ir Botanikos – mokslininkai apytikriai pusę išdegusio miško siūlo paversti pušynais, o kitoje pusėje atkurti pustomas kopas. Tam reikėtų rauti kelmus, suarti smėlynus ir juos užsodinti žoline augalija.

Pasak Lietuvos miškų instituto direktoriaus prof. Remigijaus Ozolinčiaus, vaizdas būtų maždaug kaip Naglių rezervato kopose. Įrengus čia apžvalgos aikštelę dalį turistų iš Naglių galima būtų pritraukti į Smiltynę.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kolokšanskis teigė, jog jam, kaip ir kitiems miškininkams, daugiausiai abejonių sukėlė kopų atkūrimo praktinė pusė. Kol kas ji yra žinoma tik iš pasaulinės praktikos.

Išbandys mažame plote

Po vakarykščių diskusijų tarp mokslininkų ir praktikų nuspręsta siūlyti kopų atkūrimą pradžioje išbandyti vieno hektaro plote.

Ar mokslininkų siūlymai virs realybe, priklausys nuo tolimesnių techninių projektų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija konstatavo, kad gaisravietės valymo darbai baigti šio spalio 2 dieną. Smiltynės gaisro padariniams likviduoti ir prevenciniams darbams Lietuvos vyriausybė skyrė 1,337 milijono litų.

Miško atsodinimas mokslininkų siūlymu gali prasidėti ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams po gaisro.