Siekiant nustatyti, kas būtų laikomas gerai besimokančiu studentu, siūloma įvesti tris pasiekimų lygmenis – puikų, tipinį ir slenkstinį.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas Raimundas Paliukas sako, jog vienas iš siūlomų variantų būtų kaip gerai besimokantį studentą vertinti tą, kuris pasiekė aukštesnį kaip slenkstinį lygį ir neturi akademinių skolų.

„Yra siūlymas, kad turime žiūrėti pagal lygmenis. Pagal atitinkamas studijų kryptis būtų nustatomi trys lygmenys – puikus, tipinis ir slenkstinis. Yra pasiūlymas, jei mokosi geriau nei slenkstinis, be akademinių skolų, tada laikyti, kad jis yra gerai besimokantis“, – BNS sakė komiteto vadovas.

Pasak R.Paliuko, dėl apibrėžimo vetuotą Mokslų ir studijų įstatymą svarstantis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas spręs trečiadienį, o ketvirtadienį jis turėtų būti svarstomas Seimo posėdyje.

„Mes trečiadienį komitete svarstysime ir nagrinėsime. Pirmadienį gausime aiškesnį išaiškinimą, kas yra tipinis, slenkstinis ir puikus, tada svarstysime, dabar nenoriu už komitetą kalbėti“, – apie siūlomus kriterijus gerai besimokančiams studentui apibrėžti sakė R.Paliukas.

Pasak komiteto pirmininko, skirtingos mokslų kryptims kriterijai galėtų skirtis, bet būtų aišku, kad toje kryptyje – trys įvertinimai, ir aukštesnį nei slenkstinį lygį pasiekęs studentas be skolų yra laikomas gerai besimokančiu.

Praeitą savaitę parlamentas nusprendė iš naujo svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas Mokslo ir studijų įstatymo atitinkamas nuostatas, kurios, pasak Prezidentūros, neatitinka konstitucinės doktrinos. Seimas buvo nustatęs, kad dėl gerai besimokančio studento kriterijų spręstų pačios aukštosios mokyklos, tuo tarpu Prezidentūra pabrėžia, kad kriterijus turi nustatyti įstatymas.

Parlamentas gruodžio pabaigoje atmetė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą septynių balų ribą nustatyti kaip gerai besimokančio studento kriterijų. Kartu parlamentas patvirtino, kad gerai besimokančio statusą studentas turėtų, jei jo vidurkis būtų įvertintas „gerai“ pagal aukštųjų mokyklų statutuose, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą.

Seimas pataisas priėmė, kad būtų atnaujinta po Konstitucinio Teismo 2014 metų nutarimo sustojusi studentų rotacija – rotacijos mechanizmas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

2014 metais KT paskelbė, kad įstatyme nustatyta studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės. KT sukritikuotame Mokslo ir studijų įstatyme buvo numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis.