Žurnalas „Reitingai“ išrikiavo geriausias Lietuvos gimnazijas ir vidurines mokyklas pagal tai, kaip jos vaikus išmoko atskirų dalykų. Lyderės dažniausiai išlieka prestižinės Vilniaus ir Kauno gimnazijos, tačiau malonių staigmenų pateikė ir kelios rajonų mokyklėlės, reitingų lentelėse aplenkusios tik su atrinktais gabiausiais vaikais dirbančias mokyklas.

Ne kiekvienas žino, kur Lietuvoje yra keturis šimtus gyventojų teturintys Jūžintai, tačiau šį miestelį vertėtų įsidėmėti. Pagal vienintelio privalomo lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rezultatus Jūžintų Širvydo vidurinės abiturientai šiemet nusileido tik Vilniaus licėjui ir aplenkė Vilniaus Žirmūnų bei Jėzuitų gimnazijas, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Biržiškos bei Kauno Jėzuitų gimnazijas, kurios visos be išimties dirba tik su gabiausiais vaikais, kuriuos pačios atsirenka.

Žurnalo „Reitingai“ skelbiamuose reitinguose Širvydo vidurinė į antrą vietą šiemet šoko iš pernai buvusios 254.

„Tai buvo kaip tik ta abiturientų laida, su kuria mes aplankėme daugybę teatrų, vaikai irgi vaidino. Man labai norisi, kad jauni žmonės, kad ir kaime gyvendami pamatytų, išgirstų, sužinotų“, – sako Jūžintų J. O. Širvydo vidurinės lietuvių kalbos mokytoja Audronė Gabienė.

„Mokytoja, kuri paruošė [abiturientus] tikrai yra gera, ji – literatė, labai daug iš savęs atiduoda. Ji yra Valstybinių brandos egzaminų komisijos pirmininkė, turi daug patirties, labai mėgiama mokinių“, – sako Jūžintų J. O. Širvydo vidurinės mokyklos direktorius Eimutis Mališauskas.

Pagal matematikos rezultatus pirmauja Vilniaus licėjus, KTU, Vilniaus Žirmūnų, Jėzuitų, ir „Saulės“ privati gimnazija. Išskirtinis – mokinių specialiai nesirenkančios iš 45 į 6 vietą šiemet šokusios Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos abiturientų šuolis. Daugiausiai ten mokosi žydų vaikai. 7 vietoje – Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija.

Staigmenų pateikia geriausiai informacines technologijas išmanančių abiturientų lentelė, kurios viršuje dėl pirmos antros vietos susigrūmė Pakražančio vidurinė ir Dusetų Būgos gimnazija. Trečia pagal šio egzamino rezultatus Anykščių Kavarsko vidurinė, ketvirta – Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija. Ir tik tada vaikus atsirenkantys Vilniaus licėjus bei Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Į garbingą 7 vietą iškilo Rudaminos „Ryto“ gimnazija.

Dusetų gimnazijos, kurioje, pasak direktoriaus, socialiai remtinų vaikų nemažėja,  informacinių technologijų mokytoja sako, kad jos paslaptis – draugystė su vaikais.

„Svarbiausia turėti mokinį, kuris nori žinių. Nori mokytis ir kažkaip jam padėt įgyvendinti tą jo geismą, antras žingsnis – šiandieninis mokytojas tai turi būti kelrodis, pagalbininkas, sumanytojas ir padėjėjas mokiniui įgyvendinti jo tikslus“, – pasakoja Dusetų K. Būgos gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Aldona Žiliukienė.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet galėjo pretenduoti tik tie abiturientai, kurių konkursinis balas buvo ne mažiau kaip keturi iš dešimties. Universitetų atstovams nerimo kelia tai, kad daugiau kaip penkiuose šimtuose lietuvos mokyklų abiturientų parengimo lygis visiškai skirtingas.

„Tik apie 250 mokyklų užtikrino stojusiųjų vidutinį vidurkį, kuris atitinka minimalų balą, kad galėtų įstoti į universitetus“, – priduria Aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti prezidentas prof. Pranas Žiliukas.

Abiturientų rezultatai stipriai skiriasi ir savivaldybėse. Reitinguotojai pastebėjo, kad antai Pagėgiuose tik 12 procentų abiturientų matematikos valstybinį išlaikė gerai – tai yra gavo daugiau kaip 50 balų iš 100, o Alytaus mieste – net 44 procentai. Lietuvių kalbą Neringoje gerai išlaikė tik 12, o Druskininkuose – daugiau kaip 60 procentų moksleivių.

Reitinguotojai sako girdėję merų skundų, kad regionai negali prisikviesti gerų mokytojų

„[Mokytojams] nelabai ir gali ką siūlyti, gali siūlyti tik butą ar vos, vos geresnį atlyginimą. Nevažiuoja žmonės iš miestų, netraukia į rajonus, tai yra tiems regionams didžiulė drama“, – tikina žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Kituose regionuose, pasak reitinguotojų, aukščiausią lygį palaiko tik seniai iš širdies dirbantys mokytojai – šviesuoliai, todėl baiminamasi, kad atotrūkis ateityje tik didės.