Tokiai Europos departamento pozicijai trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė, BNS informavo Vyriausybės spaudos tarnyba.

ES Teisingumo Teismas vertina Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) kreipimąsi jo nagrinėjamoje „Baltic Media Alliance“ byloje. Rusiškas televizijas valdanti žiniasklaidos grupė Lietuvos teisme siekia panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) 2016-ųjų įpareigojimą Lietuvos operatoriams perkelti kanalą „NTV Mir“ į mokamus paketus ir teigia, kad LRTK sprendimas gali prieštarauti ES teisei.

VAAT klausia ES teismo, ar europinei teisei neprieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, kurios ir leido komisijai priimti tokį sprendimą.

Europos teisės departamento parengtoje išvadoje pabrėžiama, kad ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva apibrėžia tik tuos atvejus, kai šalis narė siekia ne riboti, o stabdyti programos transliavimą ar retransliavimą. Tuo metu „priemonės, kitokiu būdu ribojančios programų priėmimo laisvę ir jų perdavimą“, anot Lietuvos teisininkų, gali būti taikomos remiantis valstybės narės nacionaline teise, šiuo atveju – Visuomenės informavimo įstatymu.

Šis įstatymas numato, kad ribojimai, t. y. įpareigojimas perkelti programą į mokamą paketą, gali būti taikomi nesilaikant direktyvoje numatytos sudėtingos informavimo ir derinimo procedūros.

2016 metų gegužę Lietuvos radijo ir televizijos komisija nusprendė įpareigoti retransliuotojus perkelti rusišką kanalą „NTV Mir Lithuania“ į mokamų programų paketą, tačiau po Europos Komisijos signalų, jog procedūrose gali būti pažeista ES teisė, komisija ribojimą atšaukė.