Gyvenimas be 60+ arba prie ko būtų privedęs garsusis A. Verygos įsakymas

Jei garsusis Aurelijaus Verygos įsakymas dėl 60 metų sulaukusių žmonių nebūtų dėl visuomenės spaudimo atšauktas, dėl jo būtų diskriminuojami ne tik vyresnio amžiaus žmonės.

Gyvenimas pagal Verygą

Ketvirtadalį valstybės piliečių uždaryti namie. Nebus COVID-19 rizikos grupės – nebus ir rizikos jiems. Tokia valdančiųjų logika. Tačiau koks būtų mūsų visų gyvenimas pagal A.Verygą, jei visuomenės spaudimas nebūtų privertęs pakeisti savo, kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, gegužės 11 d. įsakymo? Juo darbdaviai privalėjo užtikrinti, kad sulaukę 60 metų amžiaus asmenys negalėtų dirbti ir turėti tam tikro kontakto su kitais asmenimis. Kilus visuomenės pasipiktinimui, gegužės 14 d. prievolė pakeista į rekomendaciją, o neseniai įsakymas panaikintas. Nebereikės ir prie įeigos į maitinimo įstaigas ar knygynus kabinti informacijos, kad senjorai ten nelaukiami.

Nors buvo priverstas atšaukti savo draudimus, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas akivaizdžiai parodė nelabai įsivaizduojantis tokių savo sprendimų galimo poveikio kai kurioms viešojo gyvenimo sritims, jau nekalbant apie žymios dalies visuomenės savijautą.

Visų pirma A.Veryga užmiršo pasitikslinti, kokią dalį visuomenės jis nori uždaryti namie. Statistikos departamento duomenimis, tai beveik ketvirtadalis visų Lietuvos gyventojų – 679,6 tūkst. Iš jų 196,7 tūkst. – 60–64 metų, vadinasi, dar nepensinio amžiaus. Nemažai žmonių dirba ir jo sulaukę, neretai ne dėl didelės meilės darbui – kitaip nepragyventų. Bet ne tik jiems reikia darbo – ir visuomenei jo reikia, nes kai kuriose viešojo gyvenimo srityse vyresnio amžiaus darbuotojai sudaro žymią dalį.

Socialinė sistema strigtų

"Manau, būtų neįmanoma suteikti tiek socialinės pagalbos kaip dabar. Socialinės apsaugos sistema užstrigtų, išsibalansuotų", –  Lietuvos socialinių darbuotojų profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Alma Nevierienė neabejoja, kad taip būtų nutikę, jei paraidžiui būtų vykdytas A.Verygos pirminis įsakymas. Pasak jos, ypač tarp lankomosios priežiūros srityje dirbančių socialinių darbuotojų nemažai patenka į vadinamąją rizikos grupę.

Jei pagal A.Verygos įsakymą visi sulaukę 60-mečio liktų namie, padaugėtų asmenų, kuriems reikia socialinių paslaugų. Savanoriai, talkinę per karantino įkarštį, grįžo į darbus, tad visas krūvis vėl tenka socialiniams darbuotojams. Bet, pagal A.Verygą, nemažai jų iš socialinių paslaugų teikėjų taptų šių paslaugų gavėjais, nes tarp jų pačių nemažai yra rizikos grupės, kurie turėtų likti namie.

Daugėja darbo ir dirbantiems su rizikos šeimomis, nes karantino metu situacija jose dar paaštrėjo. Tačiau dėl darbuotojų amžiaus ribojimų galinčių lankyti šeimas taip pat sumažėtų.

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė sako, kad situacija ir be COVID-19, ypač regionuose, buvo sudėtinga, nes didelė dalis čia dirbančių socialinių darbuotojų – vyresnio amžiaus. Sunku net pagalvoti, kas nutiktų su žmonėmis, kuriems reikia socialinės pagalbos, jei rizikos grupės darbuotojams nebūtų leista dirbti. Tačiau J.Tamašauskienė jau girdėjusi, kad motyvuojant, jog asmuo yra rizikos grupės, kai kur nepratęsiamos socialinių darbuotojų terminuotos darbo sutartys.

Išsiverstų ne visi darželiai

"Keli vyresni nei 60-ies pedagogai prastovoje ar dirba nuotoliniu būdu, o penki iš 26, kurie jaučiasi stiprūs, grįžo į įprastinę darbo vietą, tarp jų – ir aš. Pasiilgome vaikų ir savo darbo", – sako Kauno vaikų lopšelio-darželio "Židinėlis" direktorė Ona Vitkauskienė.

Jei būtų paklūsta A.Verygos įsakymui, O.Vitkauskienės, kaip ir kitų beveik trečdalio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovų, šiandien darbe nebūtų. Statistikos departamento duomenimis, prasidedant šiems ugdymo metams 30 proc. šių įstaigų direktorių buvo per 60 metų. Nelabai gelbėtų ir pavaduotojai, nes 22 proc. jų taip pat buvo sulaukę tokio amžiaus.

Jei pagal A.Verygos įsakymą visi sulaukę 60-mečio liktų namie, padaugėtų asmenų, kuriems reikia socialinių paslaugų.

Nemažai rizikos grupės asmenų – ir tarp šių įstaigų auklėtojų. Iš visų 11,2 tūkst. beveik 1,9 tūkst. (arba 17 proc.) vyresni nei 60-ies. Tai pernai spalio pradžios duomenys, tad, turint omeny, kad 55–59 metų grupėje buvo net arti 1,8 tūkst., tikėtina, kad šiandien rizikos grupėje yra gal net beveik kas penktas šių įstaigų auklėtojas.

Ir tai – tik pedagogai. Apie pagalbinius darbuotojus nėra ko ir kalbėti – didelė jų dalis priklauso rizikos grupei. Tad užtikrinti, kad darželiai būtų švarūs ir tvarkingi, o vaikai pavalgydinti, kai kur būtų rimtas iššūkis.

Pasak Lietuvos ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkės Linos Bagdanavičienės, jos vadovaujamame Druskininkų lopšelyje-darželyje "Bitutė" vyresnių kolegų – apie 10 proc., bet kai kuriuose per 60 metų darbuotojai sudaro net 70 proc.

"Įstaigose, kur didesnė dalis personalo – vyresnio amžiaus, jei tik jie nori dirbti, tai leidžiama daryti. Nuo gegužės 18-osios, kai leista vėl grįžti į darželius, pagal tėvelių apklausą, tikėtasi sulaukti 30–55 proc. vaikų, o atėjo tik 30–40 proc. Tad kol kas ir be vyresnių kolegų daug kur išsiverčiama, bet sunku prognozuoti, kaip bus toliau. Jei grįžtų dauguma vaikų, dalis darželių patirtų problemų. Vyresnio amžiaus darbuotojų nebūtų kuo pakeisti, nes juk reikia, kad naujai samdomi žmonės turėtų šio darbo patirties", – situaciją modeliuoja L.Bagdanavičienė.

Dabar visi sukasi kaip išmanydami. Štai pasak Kauno lopšelio-darželio "Daigelis" direktorės pavaduotojos ugdymui Sigitos Koriznienės, pas juos nė vienas vyresnis nei 60 metų kol kas nedirba kontaktinio darbo su vaikais – dirba nuotoliniu būdu, turi nedarbingumo pažymą ar dirba su vaikais nekontaktinį darbą. Kol kas vyresnio amžiaus pedagogai, pasak S.Koriznienės, ir nepareiškė noro dirbti su vaikais įprastiniu būdu.

Kauno lopšelyje-darželyje "Dvarelyje", atvirkščiai, vyresni pedagogai nori dirbti, tad pasirašė deklaraciją, kad nekarščiuoja, neserga lėtinėmis ligomis ir grįžo į darbą.

Kauno lopšelio-darželio "Želmenėlis" laikinai direktorės pareigas einanti Saulė Šerėnienė pasakoja, kad jų įstaigoje vyresnio amžiaus – penki iš 28 pedagogų ir 8 iš 20 techninių darbuotojų. Kol darželį lanko ne visi vaikai, vyresni pedagogai dirba nuotoliniu būdu. Auklytėms tokios galimybės nėra, tad norinčioms dirbti ji skyrė papildomų darbų be kontakto su vaikais, pavyzdžiui, dezinfekuoti patalpas.

"Be vyresnio amžiaus darbuotojų būtų nelengva, bet mes išsiverstume. Bet žinau, kad yra įstaigų, kur būtų krizė, nes didžioji dalis jų darbuotojų vyresnio amžiaus. Tačiau edukacine prasme be vyresnių kolegų nukentėtų ir mūsų įstaigos veiklos kokybė. Labai vertinu jų patirtį, gebėjimą būti kantresniems, atidesniems, nei dažnai būna jauni darbuotojai, vyresnių patirtis labai reikalinga ir vertinga, jie moko jaunus specialistus. Būtų nežmoniškai jų gaila ir kaip žmonių, ir kaip specialistų", – sako S.Šerėnienė.

Prasidedant šiems ugdymo metams 30 proc. vaikų darželių  direktorių buvo per 60 metų.

Vyresnių – kas penktas

Mokyklose kol kas mokinių nėra. Nepaisant švietimo, mokslo ir sporto ministro siūlymo moksleivius sugrąžinti į mokyklas, absoliuti dauguma savivaldybių nutarė šiuos mokslo metus užbaigti dirbant nuotoliniu būdu.

Vis dėlto, jei COVID-19, kaip kad prognozuojama, nesitrauks ir turėsime išmokti su juo gyventi, kai kuriose bendrojo lavinimo mokyklose situacija gali būti gana komplikuota, o tendencijos – gąsdinančios. Statistikos departamento duomenimis, šiais mokslo metais tarp bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų ir direktorių vyresnių nei 60 metų buvo 5 726, arba daugiau nei kas penktas. Iš jų daugiau nei 65-erių metų – net 1 119. Kokios tendencijos, akivaizdu, lyginant su praėjusiais mokslo metais: tada 60-metį jau buvo atšventę 685 mažiau pedagogų nei šiemet, ir panašia proporcija vyresnių mokytojų daugėja kasmet.

Klysta, jei kas galvoja, kad tokių daugiausia mažose provincijos mokyklėlėse, kurios netrukus pasmerktos užsidaryti: tarp šiemečių veteranų 3,7 karto daugiau dirba miesto nei kaimo mokyklose.

Situacija kiekvienoje mokykloje skirtinga. Štai Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje dirba 52 pedagogai, iš jų per 60 metų – septyni. Gimnazijos direktorė Daiva Garnienė sako, kad jei būtų laikomasi rekomendacijos rizikos grupei priklausantiems mokytojams vengti tiesioginių kontaktų, jie galėtų toliau dirbti nuotoliniu būdu, tai visi gana sėkmingai darė paskelbus karantiną. Gimnazijos administracija lanksčiai taikytų mišrų būdą, būtų galima priderinti tvarkaraštį, parenkant patogų laiką.

Tačiau, pasak D.Garnienės, sudėtingiau būtų su aptarnaujančiuoju personalu, nes rizikos grupei priklauso beveik pusė jų. "Darytume viską, kad ir šiuos žmones apsaugotume, ir darbai būtų atlikti: peržiūrėtume jų darbo grafikus, perskirstytume valomus plotus ir pan.", – sako direktorė.

Beje, nors mokslo metai ir baigsis absoliučiai daugumai moksleivių negrįžtant į mokyklas, brandos egzaminai vyks įprastiniu metodu, tik taikant apsaugos priemones. Pasak D.Garnienės, egzaminus vertins ir vykdys nepriklausantys rizikos grupei mokytojai.

Drausti ir bausti

Ne tik socialinės apsaugos, švietimo, bet ir sveikatos apsaugos, kitose viešųjų paslaugų srityse dirbančių žmonių nemaža dalis pateko į COVID-19 rizikos grupę. Pagal A.Verygos logiką, net 53-ims iš 141 parlamentaro turėtų būti uždarytos ir Seimo durys, nes tiek jų jau sulaukę 60-ies.

A.Verygos intencija buvo lyg ir kilni, tačiau labai netoliaregiška. Visi suvokia: kol nėra skiepų ir vaistų nuo COVID-19 (o jų artimiausiu metu kažin ar bus), visi turime saugotis, o karantinas buvo bene vienintelė priemonė suvaldyti viruso protrūkį. Tačiau dabar, kai jo sąlygos kitiems švelnėja, siūlyti paversti ketvirtadalį piliečių personomis non grata, –  diskriminacija. Ne veltui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl A.Verygos įsakymo ėmėsi tyrimo.

Akivaizdu, kad dabartiniams valdantiesiems tobuliausia valdymo forma atrodo draudimai ir baudimai, nors tikrai yra ir kitų priemonių. Socialinių darbuotojų profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė A.Nevierienė nesupranta, kodėl 60 metų sulaukę žmonės nebegalėtų dirbti: "Kodėl reikėtų juos diskriminuoti? Darbdaviai privalo jiems, kaip ir visiems kitiems, užtikrinti apsaugos priemones, ir tegu visi dirba. Ir ką reiškia neleisti dirbti? Ar valstybė mokės jiems visą algą už prastovą? Jei ne, tegu 60-ies išleidžia į pensiją ir žmonės nedirbs. Ta amžiaus riba atrodo juokingai, nes svarbiau žmogaus sveikatos būklė, o ne ar jis peržengė 60. Mūsų pozicija – kad ir vyresni nei 60-ies galėtų dirbti, užsidirbti ir teikti kokybišką paslaugą."

Manau, būtų neįmanoma suteikti tiek socialinės pagalbos kaip dabar. Socialinės apsaugos sistema užstrigtų, išsibalansuotų.

Ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė L.Bagdanavičienė taip pat sako girdinti iš žmonių, kurie neseniai sulaukė 60 metų, kad jie jaučiasi nurašyti, nors kai kurie nedarbingumo pažymos neturėję visą gyvenimą, dabar nepageidaujami darbe.

Taip, Pasaulio sveikatos organizacija rizikos grupei priskyrė asmenis nuo 60 metų. Vis dėlto Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, daugiausia mirčių, skaičiuojant nuo visų atvejų, fiksuojama 80-ies ir vyresnių asmenų grupėje. Lietuvoje neseniai skelbtais duomenimis, apie 80 proc. COVID-19 aukų – vyresni nei 70 metų. Tad pavojus bent jau ikipensinio amžiaus žmonėms, nesergantiems lėtinėmis ligomis, nėra dramatiškas.

Be to, užuot siūlius vyresnius asmenis uždaryti namie, ar nereikėtų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui ieškoti tikrų išeičių iš situacijos. Juk ir gripo epidemijos metu likti namie raginami užsikrėtusieji, o ne, atvirkščiai, uždaromi visi kiti, kad neužsikrėstų nuo sergančių.

O A.Verygai visų pirma reikėtų pasirūpinti tuo, už ką jis tiesiogiai atsakingas, – padėtimi sveikatos apsaugos sistemoje, nes būtent čia ir tebeatsiranda užkrato židinių. Apskritai didelė dalis susirgusių COVID-19 užsikrėtė būtent gydymo ar slaugos įstaigose, o penktadalis visų atvejų – sveikatos apsaugos darbuotojai, kurie arba nebuvo aprūpinti apsaugos priemonėmis, arba nepakankamai atsakingai jomis naudojosi.

Bet paprasčiau uždrausti, uždaryti, nubausti. Tai dabartinė valdžia puikiai įvaldžiusi. Tik labai negražu valdymo neįgalumo dangstyti rūpinimusi senjorais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Nuo 60m. niekas į pensiją neleidžia,o Veryga nori atimt darbą ir pajamas.Juk iš paskutinįų metų skaičiuoja pensijas.Dėl Verygos diskriminacijos šešiasdešimtmečiams nebalsuosiu už valstiečius ir iš kur toks atsirado.Išvaizda nemaloni,pridarė jis nesąmonių.

viskas puiku,

viskas puiku, portretas
I Seima 60+ nepateks ne vienas ,gal jaun8mas bus padoresni ,bet vargu

Nekenčiu melo

Nekenčiu melo portretas
Perkami purvasklaidininkai jau išmoko, kaip reikia sukiršinti/supriešinti visuomenę... Šaunuoliai! Bet ką jūs veiksit, kai tapsite nepalankiais ir nebereikalingais?!?
VISI KOMENTARAI 110

Galerijos

Daugiau straipsnių