Daug ginčų tebekelia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostata dėl visų šunų, kačių ir šeškų ženklinimo poodinėmis mikroschemomis ir jų registravimo Valstybiniame gyvūnų augintinių registre. Dėl ko nesutariama?

Pralobs pardavėjai?

Įstatymo nuostata įsigalios jau nuo 2016 m. sausio 1-osios, tačiau iki šiol nėra bendros jos įgyvendinimo ir kontrolės sistemos, nežinoma, kiek kainuos tas keturkojų augintinių ženklinimas, ar bus tas mokestis kompensuojamas mažas pajamas gaunantiems gyventojams, gyvūnų globos įstaigoms? Ar ženklindami gyvūnus mikroschemomis išspręsime netinkamo elgesio su gyvūnais, pasiutligės problemą? Laikraščio skaitytojai teiraujasi, kodėl ketinama ženklinti ne tik šunis, bet ir kates bei šeškus? O kodėl ne triušius?

Į teiginį, kad iš to ženklinimo pralobs vien veterinarijos gydytojai, Garliavoje dirbantis veterinarijos gydytojas Raimundas Jončas sureagavo taip: "Veterinarijos gydytojai iš to ženklinimo gal kiek ir uždirbs, bet tikrai nepralobs. Ženklinimas naudingas ne tiek mums, kiek mikroschemų pardavėjams."

Pasipuikuoti prieš Europą?

Anot Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos prezidento dr. Sauliaus Laurusevičiaus, Lietuva būtų pirmoji ES valstybė, reikalaujanti ženklinti visus augintinius. "Net tose Vakarų Europos valstybėse, kur privaloma mikroschemomis žymėti visus šunis, toli gražu ne visi jie paženklinti. Manau, kad sužymėti visus šunis, kates ir šeškus Lietuvoje yra tikra utopija. Ir tam skirtas įstatymas – tik siekis pasirodyti prieš Europą", – įsitikinęs dr. S.Laurusevičius.

Pasak asociacijos prezidento, didelis įstatymo nuostatos trūkumas yra tas, kad nenumatyta jos vykdymo kontrolė. "Nei privatūs veterinarai, nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai nelakstys po miesto gatves ar kaimus tikrindami, ar paženklintas vienas ar kitas šuo, katė. Policija, ko gero, tuo labiau. Vadinasi, gali prireikti papildomų pareigūnų etatų? Be to, mikroschemoms skenuoti reikalinga speciali brangi įranga. Kas ją pirks? Valstybė? Tiesa, dauguma veterinarijos klinikų miestuose tokią įrangą turi, bet kaimuose dirbantys veterinarai – ne. Vadinasi, jie turės pirkti skenerius, o jiems skirtas išlaidas kompensuos iš klientų kišenės? Finansiniu požiūriu čia minima įstatymo nuostata paplonins tiek valstybės, tiek ir gyventojų pinigines", – įsitikinęs dr. S.Laurusevičius.

Ženklinti tik šunis?

Anot asociacijos prezidento, ženklinimo paslaugos kaina greičiausiai bus nevienoda, nes kiekvienas privatus veterinarijos gydytojas individualiai vertins mikroschemų kokybę ir kainą bei gydytojo darbo išlaidas.

"Kalbant apskritai, augintinius ženklinti reikia – mūsų asociacija gyvūnus ženklina jau vienuolika metų. Savo registrą esame susieję su visos Europos paženklintų gyvūnų augintinių registru EuroPetNet, padėję rasti namus ne vienai dešimčiai pasiklydusių gyvūnų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gal Lietuvoje reikėtų pradėti privalomai ženklinti tik šunis ir tik gimusius po 2016 sausio 1 d.?" – svarstė S.Laurusevičius.

Ar neprisišauksime bėdų?

Kas patikės, kad kaimietis, kurio sodyboje gyvena kelios katės ir keli šunys, paklos veterinarijos gydytojui už kiekvieno to gyvūno ženklinimą mikroschemomis po keliolika eurų? Negana to, jei privalomai registruotas augintinis nugaiš, jo savininkas turės apie tai pranešti tiesiogiai arba elektroninėmis ryšio priemonėmis (bet ne telefonu) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui, privačiam veterinarijos gydytojui. Nesilaikant šių reikalavimų, gali grėsti bauda nuo 29 iki 116 eurų.

Sprendžiant iš žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pasisakymų žiniasklaidoje, jau dabar aišku, kad daugybė gyvūnų savininkų neturės pinigų nei savo keturkojams augintiniams ženklinti, nei baudoms. Maža to, nenorėdami ar negalėdami mokėti už savo augintinių ženklinimą, jų šeimininkai ne vieną jų paprasčiausiai išmes į gatvę ar atsikratys dar žiauresniu būdu. Todėl gyvūnų ženklinimas neišgelbės nuo žmonių žiauraus elgesio su gyvūnais.

Gal ne vien mikroschemos?

Kokia to ženklinimo nauda gyvūnų globos tarnyboms? Stebint šių tarnybų veiklą, kurią savanoriškai remia gyventojai, kyla klausimas – kas mokės už mikroshemas ir jų įdėjimą gyvūnams, kurie pateks į globos namus neženklinti? Ar ir vėl šios tarnybos turės prašyti gyventojų finansinės paramos?

Tad gal vertėtų gyvūnų ženklinimą diferencijuoti – mikroschemomis žymėti tik pavojingų veislių šunis ir vežamus į užsienį bei veisiamus gyvūnus? Kitais atvejais vietiniai keturkojai augintiniai galėtų būti ženklinami, pavyzdžiui, paprasčiausiu žetonu po kaklu – pigu, paprasta ir visiems patogu. Į tai ne kartą yra atkreipęs dėmesį Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis.

Pasak Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės, vienas svarbiausių valstybinio Gyvūnų augintinių registro tikslų – efektyvus pasiutligės kontrolės įgyvendinimas. Tačiau Lietuvoje nėra pasiutligės išplitimo pavojaus. Tai patvirtina statistika – dar prieš dešimtmetį pasiutlige susirgusių šunų ir kačių (šia liga serga ir šeškai) skaičius buvo arti šimto, o pastaraisiais metais vidutiniškai suserga vienas gyvūnas per metus.

Žada lengvatų

"Suprasdami, kad privalomas augintinių ženklinimas finansiškai gali neigiamai paveikti socialiai remtinas, mažas pajamas gaunančias visuomenės grupes ir kaimo gyventojus, nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų sektorius, bendradarbiaudamas kartu su rajonuose dirbančiais veterinarijos gydytojais, pasirengęs didinti tokios paslaugos prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms. Planuojame kiekvienam asmeniui, laikančiam daugiau nei du augintinius, trečią, ketvirtą ir t.t. paženklinti nemokamai, organizuoti ženklinimo akcijas mažesnėmis kainomis", – sakė B.Kymantaitė, nors dr. S.Laurusevičius teigia nieko negirdėjęs apie tokį veterinarų pasiryžimą.

B.Kymantaitė pabrėžė, kad svarbu nuolat skleisti viešoje erdvėje teisingą ir aktualią informaciją apie tai, kur ir kaip galima paženklinti augintinį, šios procedūros naudą. Jos nuomone, privalomas ženklinimas yra būtinas dėl šeimininko atsakomybės už augintinio laikymą bei priežiūrą ir kartu yra vienintelis būdas identifikuoti atsakingą už gyvūną asmenį. Iki šiol benamių gyvūnų problema, kuri kyla dėl neatsakingo augintinių savininkų elgesio, buvo sprendžiama visų mokesčių mokėtojų pinigais. Manoma, kad vienkartinės augintinio ženklinimo paslaugos kaina galėtų būti apie 15 eurų.

Komentaras

Lietuvos Respublikos Seimo narė

Orinta Leiputė

Trylikoje ES šalių gyvūnai jau ženklinami ir registruojami. Ši priemonė ne tik didina savininko atsakomybę, bet ir padeda surasti pasiklydusį gyvūną, kontroliuoti neatsakingą dauginimą, reguliuoti beglobių gyvūnų populiaciją. Suprantama, kad kils problemų, siekiant suženklinti ir suregistruoti visus šunis, kates ir šeškus, tačiau Valstybinis gyvūnų augintinių registras vis vien pradės veikti nuo 2016 m. sausio 1-osios. Veterinarijos gydytojai, prisijungę prie minėtos duomenų bazės, patys galės registruoti paženklintus gyvūnus. Noriu nuraminti gyventojus, kad veterinarijos tarnybos ne baus, o įvairiomis priemonėmis informuos gyventojus, juos skatins ženklinti gyvūnus. Manau, kad bus išspręstos ir kitos problemos, kylančios gyventojams bei gyvūnų globėjams dėl gyvūnų ženklinimo ir registravimo. Tikiuosi, kad jų sprendimu bus suinteresuotos ir pačios savivaldybės.