Viena iš odontologių prieš kelionę žurnalistams teigė, jog į Ukrainą važiuoja „dėl dusinančio neteisybės jausmo“.
„Važiuojame todėl, kad tas dusinantis neteisybės jausmas, kas vyksta su mūsų kaimyne, su Ukraina, ir žinojimas, kad ką bedarytumėme, vis tiek darome per mažai, nes karas tebesitęsia. Ir, kad ir kaip atrodo ta odontologija gana specializuotas sritis, manau, kad yra svarbu, nes pagalba yra tikrai reikalinga“, – kalbėjo į misiją vykstanti Kristina Žiedas.
Anot „Mėlyna/Geltona“, pirma tokia bandomoji misija į Ukrainą jau vyko gegužės mėnesį. Organizacija pažymi, jog misijos metu medikai dirbo nuo okupacijos išlaisvintose teritorijose bei aiškinosi poreikį, kokių specialistų labiausiai trūksta.
„Mums bedirbant praeitą kartą, tame rajone nuo pat pirmų dienų mes stengiamės išsiaiškinti, koks yra poreikis, koks trūkumas specifinių medikų, ir visą laiką prašymas buvo, kad jiems yra didelis trūkumas odontologų“, – sakė į minėtą misiją vykęs šeimos gydytojas rezidentas, atsargos leitenantas Skirmantas Krunkaitis.
„Reikia suprasti, kad ten odontologija yra tik privati. Žmonės, kurie išgyvena šitą baisų laiką, šiuo metu neturi lengvo priėjimo prie ontologinių paslaugų, ir tai yra be galo didelis trūkumas“, – akcentavo jis.
Važiuojame todėl, kad tas dusinantis neteisybės jausmas, kas vyksta su mūsų kaimyne, su Ukraina.
Pasak jo, dalyje vietų dar yra išlikusios odontologinės kėdės. Anot šeimos gydytojo rezidento, vykstantys medikai taip pat atliks žvalgybinę misiją, kuri leis suprasti, kiek ir kokiu mastu galima teikti paslaugas bei kokie medikai yra reikalingi.
Medikai Charkivo regione dirbs savaitę ir iš pirmosios misijos planuoja grįžti birželio pabaigoje.
Odontologų komandą padėjo surinkti Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
„Rinkti nereikėjo, patys kreipėsi išgirdę, kad organizuojama tokia misija. Daugiau gal reikėjo rinkti ir galvoti, kokias priemones pasiimti, kas yra svarbu, nes buvo siunčiamos nuotraukos iš vietos ir įvertinus pagalvojome, kad geriau vežtis savo, nes matosi, kad ne tik tai, kad ten nėra tos odontologinės pagalbos, bet ir medžiagos, kurias jie naudoja, jau yra gal dešimties, dvidešimties metų senumo“
Pasak jos, norinčių vykti į panašiais misijas bus ir ateityje, nors ir jos kainuoja tiek finansine, tiek moraline prasmėmis.
Visą laiką prašymas buvo, kad jiems yra didelis trūkumas odontologų.
Su pirmąja „Blue/Yellow Medical“ misija išvyksta trys medikės ir vienas medikas. Jų užduotis padėti vietos gyventojams, apsižiūrėti, įvertinti, ko reikėtų kitiems misijos dalyviams.
„Šių medikų noras padėti stipresnis nei rizikos baimė. Ir ši ketveriukė nėra vienintelė, pareiškusi norą vykti savanoriauti į Ukrainą. Tarp medikų turime ir daugiau žmonių, kurie norėtų padėti ukrainiečiams – bendradarbiaudami su „Blue/Yellow“, galėsime tokias misijas rengti dažniau – pagalbos poreikis yra didžiulis“, – teigia Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė.
Į Charkivo regioną kartu su „Mėlyna/Geltona“ trijų medikų komanda jau vyko balandžio mėnesio pabaigoje. Tuomet savanoriauti važiavo dvi slaugytojos ir šeimos gydytojas rezidentas S. Krunkaitis.
Žada reguliarias misijas
Organizacija taip pat informavo pradėsianti rengti reguliarias misijas „Blue/Yellow Medical“, kurių tikslas padėti Ukrainai spręsti medikų trūkumo problemą, nusiunčiant savanorius medikus iš Lietuvos.
Anot S. Krunkaičio, misijos skils į tris kryptis.
„Viena, jog važiuos gydytojų-terapeutų į deokupuotas teritorijas Kita kryptis bus odontologai arba mes kartu važiuosime su jais, tai terapinė, odontologinė pagalba. Ir trečia veiklos kryptis bus mokymų. Mes stengsimės vežti gydytojus, kad galėtų perteikti savo žinias ten jau esantiems medikams“, – sakė jis.
„Ukrainoje dėl karo tiek civiliai gyventojai, tiek nukentėję kariai negali gauti visų būtiniausių medicininių paslaugų, nes dalis medikų kariauja fronte. Lietuvoje turime savanorių medikų, kurie nori padėti, todėl rengsime reguliarias misijas, kurių dėka lietuviai galės padėti ukrainiečiams”, – teigia „Blue/Yellow“ direktorė Laura Paukštė.
„Ši misija nėra karo medicina, tai labiau humanitarinė medicina – dirbti karo nuniokotuose regionuose su civiliais gyventojais, kurie kenčia ne tik dėl fizinių ligų, bet ir dėl karo sukeltų psichologinių traumų. Tai tikrai nėra darbas silpniems, bet jei tik galime padėti – turime tai daryti“, – sako S. Krunkaitis.
