Į Europos Parlamentą (EP) pateksiantys Lietuvos partijų vadovai nelinkę užleisti savo kėdžių ir žada partijoms vadovauti iš Briuselio bei Strasbūro, kur dirba europarlamentarai.

Pateko, bet atsisakė

Net dešimtyje iš penkiolikos EP rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų įrašyti tuos kandidatus iškėlusių partijų lyderiai. Šįkart jie kur kas aktyviau dalyvauja rinkimuose nei prieš penkerius metus, kai tik keturių partijų iš dvylikos dalyvavusių rinkimuose pirmininkai buvo įrašyti į kandidatų sąrašus.

2004 m. į EP buvo išrinkta tik tuometė Valstiečių liaudininkų partijos vadovė Kazimira Prunskienė, bet ji atsisakė iškovoto mandato Gintaro Didžioko naudai, nes pati dalyvavo tuo pat metu vykusiuose prezidento rinkimuose, pateko į antrą jų turą. Anąkart K.Prunskienė prezidento rinkimus pralaimėjo Valdui Adamkui.

Todėl į EP tais metais nepateko nė vienas Lietuvoje veikiančios partijos lyderis.

Šiemet realių galimybių tapti europarlamentarais turi Tvarkos ir teisingumo pirmininkas Rolandas Paksas, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, Liberalų ir centro sąjungos vadovas Artūras Zuokas, taip pat Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Kiti šeši rinkimuose dalyvaujantys partijų pirmininkai vargu ar galės realiai pretenduoti į EP.

Įpėdinis dar neužaugo

Ar europarlamentarais tapę partijų lyderiai atsisakys savo politinių partinių pareigų Lietuvoje?

Į šį klausimą dauguma atsakė neigiamai. Politikai tvirtina galintys nesunkiai vadovauti partijoms ir daugumą laiko praleisdami Briuselyje ar Strasbūre, kur įsikūrusios EP institucijos.

Darbo partijos vadovas V.Uspaskichas tvirtino neabejojąs, kad jam pavyks gauti EP nario mandatą. Politikas žada jo neatsisakyti.

Paklaustas, ar tokiu atveju liks vadovauti partijai, V.Uspaskichas atsakė: "Europoje gyvename, Europoje dirbame, mūsų partija europietiška, tai ir vadovauti jai iš Europos nebus sudėtinga."

V.Uspaskichas vis dėlto pridūrė, kad nėra Darbo partijos pirmininkas iki gyvos galvos. "Kai partija užsiaugins naują lyderį, su malonumu jam šias pareigas perduosiu. Bet kol partija norės ir kol manimi pasitikės, tol jai vadovausiu", – pareiškė jis.

R.Paksas net nesvarsto

R.Paksas irgi mano, kad vadovauti Lietuvos partijai galima ir dirbant ES institucijose.

"Darbas EP Briuselyje arba Strasbūre su šiuolaikinėmis komunikacijos ir transporto priemonėmis yra beveik tas pats, kas darbas Lietuvoje – Vilniuje, Klaipėdoje ar kokiam nors Balbieriškyje. Skirtumo beveik nėra", – įsitikinęs jis.

R.Paksas tvirtino liksiąs Tvarkos ir teisingumo pirmininku, "kol bus partijos narių pasitikėjimas".

Iš prezidento posto po apkaltos pašalintas politikas priminė, kad iki artimiausio ataskaitinio ir rinkimų partijos narių suvažiavimo dar toli – beveik dveji metai. Šių metų pavasarį R.Paksas buvo perrinktas Tvarkos ir teisingumo pirmininku.

A.Zuoko kėdė kliba

Liberalų ir centro sąjungos suvažiavimas, kuriame bus renkamas šios partijos pirmininkas, vyks šio birželio pabaigoje, tai yra netrukus po EP rinkimų. Anksčiau būta neoficialių žinių, kad dalis partijos narių pasiryžę žūtbūt pakeisti A.Zuoką, nepaisant to, ar šis išvyks dirbti į EP, ar ne.

Bet kol kas neaišku, ar tokie "perversmo" partijoje planai pavyks.

Pats A.Zuokas tvirtino tikrai neatsisakysiąs EP nario mandato, jeigu jį gausiąs. Tačiau Liberalų ir centro sąjungos lyderis kol kas nežino, ar liks partijos pirmininku pasibaigus birželio pabaigoje vyksiančiam suvažiavimui. "Partija nuspręs", – trumpai drūtai į šį klausimą atsakė jis.

Liberalų ir centro sąjungos vadovybėje iki šiol nediskutuota, ar bus būtina A.Zuokui pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų, jeigu jis bus išrinktas į EP. Apie tai bus kalbama jau po rinkimų.

Kol kas minimi trys galimi kandidatai į partijos pirmininkus: be A.Zuoko, tai sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas ir Seimo pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys.

Pirmas kartas Lietuvoje

ES būta pavyzdžių, kai EP narys vadovauja savo nacionalinei partijai. Tiesa, jeigu jis pradeda eiti itin aukštas pareigas EP, paprastai atsisako savo partijos pirmininko vietos.

Tačiau nuo 2004 m. ES esančioje ir tik antrą kartą EP narius renkančioje Lietuvoje dar nebuvo atvejo, kad nacionalinei politinei partijai būtų vadovaujama per atstumą.

EP rinkimai Lietuvoje vyks šį sekmadienį, birželio 7 d. Iš viso Lietuvoje bus išrinkta 12 europarlamentarų.

EP rinkimuose dalyvaujantys partijų lyderiai