I. Šimonytė sakė, kad karantino atlaisvinimo žingsnius, dėl kurių apsispręsta trečiadienį, nulėmė įvairūs niuansai, tarp jų ir susirgimo statistika.

„Buvo tam tikrų niuansų, kuriuos buvo verta suderinti vienoms veikloms esant atvertoms, kitoms vis dar esant apribotoms. Baseinų klausimas jau turbūt kelias savaites buvo gvildenamas ir dėl to didesnių prieštaravimų nebuvo, taip pat Galimybių paso infrastruktūra arba schema. Kai jis buvo sumanytas, pakeliui atsirado naujų minčių, kur galima galbūt išplėsti jo naudojimą arba šiek tiek modifikuoti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, prekybos apribojimai savaitgaliais, Vyriausybės nuomone, šiuo metu nėra pagrįsti.

„Prekybos apribojimai savaitgalį, kurie buvo nustatyti pradėjus veikti prekybos centrams, o vėliau ir turgavietėms, manome, kad dabar jau nebėra tiek pagrįsti ir galima būtų jų atsisakyti, taip pat paslaugų teikimo plotai. Žinoma, tai susiję ir su sergamumo statistika. (...) Kol kas atrodo, kad tendencijos yra palankios, ar jos išsilaikys, priklausys nuo to, kaip seksis skiepyti“, – sakė premjerė.

I. Šimonytė akcentavo, kad pagal epidemiologinę situacija Lietuva vis dar išlieka juodojoje zonoje.

„Vis tiek epidemiologinė situacija išlieka tokia, kad Lietuva yra juodoje zonoje, ir laikytis saugumo reikalavimų privalome mes visi, net ir tie, kurie galvojame, kad esame visiškai saugūs, pavyzdžiui, būdami paskiepyti. To saugumo nebus per daug, tačiau kai kurie apribojimai arba turėjo būti priderinti prie anksčiau priimtų sprendimų, arba tiesiog Vyriausybė yra nusprendusi jų atsisakyti“, – sakė premjerė.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė leisti viešojo maitinimo įstaigoms veikti iki 22 valandos, leisti veikti parduotuvėms prekybos centruose ir turgavietėse savaitgaliais. Taip pat priimti pakeitimai, susiję su baseinų, sporto klubų paslaugomis.

Premjerė: liepos pradžiai vakcinacija gali siekti 70 proc., bet tai nereikš imuniteto

Lietuvoje iki liepos pradžios gali būti paskiepyta 70 proc. gyventojų, tačiau tai nereiškia masinio imuniteto, sako premjerė I. Šimonytė.

„Klausimas, kas yra paskiepyti. Paskiepyti viena doze – netoli to tikslo būsim, bet pilnai paskiepyti tikrai nesugebėsim ir vertinti žmonių kaip pilnai įgijusių imunitetą, dar ir tą savaičių skaičių, kuris reikalingas, kad imunitetas pilnai susiformuotų, tai iki Mindauginių tikrai ne“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė premjerė.

Taip pat Vyriausybės vadovė atsakė į klausimą, ar iki liepos bus pasiektas prezidento Gitano Nausėdos išsakytas siekis iki vasaros vidurio įgyti kolektyvinį imunitetą.

Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad 70 proc. gyventojų vakcinavimas gali būti pasiektas „iki karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės“. Taip pat šalies vadovas yra pasisakęs, kad „galutinis tikslas yra masinis vakcinavimas arba kolektyvinis imunitetas iki vasaros vidurio“. Šiuos siekius šalies vadovas yra įvardinęs Europos Komisijai iškėlus tikslą iki vasaros pabaigos paskiepyti 70 proc. žmonių.

Vis dėlto Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Layen) balandį išreiškė viltį, kad šį tikslą pavyks pasiekti dar liepą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė trečiadienį per Seimo komiteto posėdį patvirtino, kad liepos pradžioje bent viena vakcinos nuo koronaviruso doze turėtų būti paskiepyta iki 70 proc. populiacijos.

„Tikimės, kad vasaros pradžioje turėsime iki 70 proc. imunitetą. Vien gegužės–birželio mėnesį mes gausime apie 1,8 mln. vakcinų ir planas yra toks, kad liepos pirmomis savaitėmis turėsime paskiepyta viena doze tarp 60–70 proc. populiacijos“, – per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį sakė J. Grebenkovienė.

Lietuva iš viso iki šiol yra gavusi 1 mln. 515 tūkst. 335 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į vakcinavimo centrus. Iš viso sunaudota 1 mln. 347 tūkst. 824 dozės.

Kol kas nepanaudota per 167 tūkst. dozių. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 887 tūkst. 413 žmonių, abiem – 460 tūkst. 411.