Gabiausių šalies abiturientų – šimtukininkų – rankose jau ne tik brandos atestatai, bet ir ministrės pirmininkės padėkos raštai. Ingrida Šimonytė pripažino, kad šiais metais mokyklą baigusiam jaunimui pakelti pandemijos iššūkius buvo nelengva.

„Mokytis nebuvo lengva, mokyti nebuvo lengva, motyvuotis mokytis ir mokyti nebuvo lengva“, – kalbėjo I . Šimonytė.

Patys abiturientai sunkumų neneigė ir apie pandeminę patirtį mokykloje kalbėjo su ironija: „Išgraužk korona, išgraužk pandemija ir išgraužkit visos negandos. Atsilaikėm ir stovim“.

Šie jaunuoliai sugebėjo įrodyti, kad pasiekti aukščiausių rezultatų įmanoma ir nuotoliniu būdu mokantis daugiau nei metus. Vis dėlto jaunimas valdžiai siunčia žinią nebedaryti šiurkščių klaidų, kai žadama tai, ko negalima duoti: „Žiūrėti, kas veikia, ir pamažu atleidinėti, nedaryti drastiškų sprendimų – vieną dieną leisti, o kitą dieną vėl viską uždaryti. Žmonės bus nepatenkinti tokiais sprendimais“, – sakė abiturientas Tadas.

„Daugiausia problemų kėlė tai, kad buvo vis žadama, kad atidarys, vis sukeldavo vilčių, o tada vėl nedarydavo to. Ko gero, reikėtų tada mažiau žadėti, jeigu žinot, kad galbūt nepavyks įgyvendinti. Mažiau pažadų, nes vėliau tos vis sugniuždomos viltys truputį buvo skaudžios“, – teigė abiturientė Agnė.

Jai pritarė ir abiturientas Edgaras: „Reiktų bandyt integruot bent jau mišrų mokymo būdą, kad bent kažkiek laiko mokiniai būtų mokyklose ir kontaktiniame ugdyme“.

Šimtukai valdžiai taip pat siūlė skubiai peržiūrėti ugdymo programas: „Pati dvyliktos ir vienuoliktos klasės programa turi labai daug trūkumų. Daug ko nereikia mokytis, yra daug, ko reikia, bet nėra programoje“, – šnekėjo Povilas.

Tie, kurie yra skiepyti, gali labai ramiai projektuotis savo buvimą mokykloje visą laiką.

Švietimas turi grįžti į kontaktinį būdą nuo rugsėjo 1-osios, nepaisant to, kas būtų už lango – šiuos žodžius prezidentas ištarė birželio 1 d.

Šiandien premjerė sako, kad vaikai į mokyklas tikrai grįš, tačiau I. Šimonytė neturi iliuzijų, jog užsikrėtimų ugdymo įstaigose pavyks išvengti. Nepaisant to, ištisoms klasėms izoliuotis nebereikės. Tiesa, tam yra papildomų sąlygų.

„Tie, kurie yra skiepyti, gali labai ramiai projektuotis savo buvimą mokykloje visą laiką. Visiškai išvengti užsikrėtimų, matyt, nepavyks, mes tikrai tą matom, esam pasirengę situaciją valdyti tomis priemonėmis, kurios mums yra prieinamos, pirmiausia, žinoma, testavimu, higienos tam tikrais reikalavimais ir jų įgyvendinimu mokyklose“, – aiškino I. Šimonytė.

Kada mokiniai turėtų vėl mokytis nuotoliniu būdu, dabar nuspręs nebe sveikatos apsaugos ministras, o Vyriausybė. Vis dėlto valdžia tvirtina, kad prioritetas yra vienas – mokinius kuo ilgiau išlaikyti mokyklose.

„Mes rugsėjo mėnesį einame į mokyklas. Mes taip ir Vyriausybėje esame aptarę, kad mūsų prioritetas yra vaikai mokyklose. Raginsime savanoriškai tikrintis sveikatą, savanoriškai testuotis, organizuosime testavimą mokyklose. Labai skatiname visus vakcinuotis ir tai mums tikrai padės išlikti kuo ilgiau mokykloje“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Mokyklos vadovai žinių iš valdžios, kaip turi pasiruošti naujiems mokslo metams, dar neturi. Štai Kretingos Pranciškonų gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis sakė, kad darbą mokykloje ruošiasi pradėti panašiomis sąlygomis, kaip ir pernai: „Tie, kuriems nereikia izoliuotis, jie mokėsi mokykloje kontaktiniu būdu, bet buvo mokinių, kurie izoliavosi, ir jiems vyko ugdymas iš namų. Tai kelia labai daug problemų, nes reikia ir technikos, įrangos, taip pat mokytojas turi būti stipriai išmanus, kad gebėtų valdyti klasę tuo pačiu metu tiek per „Teams“, tiek kontaktiniu būdu“.

Šiemet premjerė apdovanojo 115 šimtukininkų. Tarp jų – pirmą kartą net keturi abiturientai, iš brandos egzaminų surikę net po šešis aukščiausius įvertinimus.