Kryžiažodžių atsakymų, paklausimų, kur geriausia atšvęsti mergvakarį ar kiek kainuoja išsinuomoti baidarę, skambinant į mokamus informacinius numerius, lietuviams prireikia vis rečiau.

Pasak tokių paslaugų tiekėjų, visa tai persikelia į virtualią erdvę. IT ekspertų nuomone, tik laiko klausimas, kiek ilgai tokie numeriai atsilaikys prieš mobiliąsias aplikacijas.

Mažėja pokalbių telefonu srautas

Kaip sako Antanas Bubnelis, „Teo“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovas, vis mažiau žmonių skambina į mokamus, reikiamą informaciją suteikiančius numerius, tačiau daugėja užklausų, kurias tarnyba gauna ir atsako internetu.

Tuo metu UAB „Infomedia“ Marketingo projektų vadovas Tomas Sedziakas priduria, kad nors jaučiamas populiarumo mažėjimas, informacija telefonu buvo, yra ir bus vienas iš patogiausių būdų gauti informacijai ir tokia galimybė esą išliks dar artimiausius dešimtmečius.

„Juk tam tikra visuomenės dalis net neturi galimybės naudotis interneto paslaugomis, jau nekalbant apie mokėjimą tai daryti...“, – LRT interneto tarnybai dėstė T. Sedziakas.

„Ta paslauga transformuojasi. Prieš 10 metų informacija buvo telefonų knygos, prieš 12 metų atsirado 118, o prieš keletą metų atsirado informacinis portalas. Prieš 2 savaites startavo išmaniesiems telefonams skirta aplikacija“, – pokyčius informacijos tiekimo srityje vardijo A. Bubnelis.

Kaip pasakoja A. Bubnelis, įmonė skaičiuoja ne skambučius, o užklausas. Nuo 2009-ųjų „Teo“ pastebimas tokių užklausų mažėjimas. 2009-ųjų metų pabaigoje jų sulaukta virš 400 tūkst., 2010-aisiais – kiek mažiau nei 400 tūkst. Praėjusiais metais užklausų sulaukta apie 350 tūkst. Prognozuojama, kad šiemet šis skaičius išliks panašus, o 2013-aisiais jis bus jau mažesnis nei 300 tūkst.

Skambučių srautai priklauso ir nuo mėnulio fazės

Informacijos, reikalingos žmonėms, spektras įvairus – nuo kryžiažodžių klausimų iki oro temperatūros. „Skambučių srautai pasiskirsto netolygiai – jie priklauso nuo daugybės veiksnių – savaitės dienos, oro lauke, paros meto, mėnulio fazės ir pan.“, – pokalbį tęsia T. Sedziakas.

Jis priduria, kad pagrindiniai klausimai išlieka verslo, kultūros, laisvalaikio ir turizmo srityse, taip pat dažnai prireikia transporto tvarkaraščių ar optimaliausio kelionės maršruto. „Teo“ atstovas A. Bubnelis neslepia, kad pasitaiko atvejų, kai konsultantas negali atsakyti į užduotą klausimą. Tuomet esą pokalbis baigiamas, konsultantas eina tartis su kolegomis arba ieško atsakymo duomenų bazėje ar kitur, perskambina klientui ir suteikia informaciją, kurios klientui reikėjo.

„Nauja tendencija – ši paslauga tampa „virtualia sekretore“. Tarkime, žmogus važiuoja svetimame mieste, pvz. Kaune, skambina ir sako: esu Taikos gatvėje, reikia rasti kokią gatvę. Konsultantas jungiasi prie žemėlapio, pasižiūri, kur yra skambinantis ir faktiškai jį lydi, sako, kur važiuoti ar sukti“, – tendencijas informacijos teikimo srityje vardija A. Bubnelis.
Informacijos mokamais telefono numeriais prireikia ir užsieniečiams. Paslaugos jiems teikiamos anglų ir rusų kalbomis.

Pasak T. Sedziako, dažniausiai užsieniečiams rūpi transporto informacija (taksi), nakvynės galimybės (viešbučiai), geografiniai objektai ir pagalba orientuojantis mieste. Minutės pokalbio kaina skambinant telefonu 118 yra 1,50 Lt. iš fiksuotojo bei mobiliojo ryšio operatorių.

IT specialistas: esame ankstyvuose žingsniuose

Kalbėdamas su lrt.lt Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) dėstytojas, IT specialistas Džiugas Paršonis pastebi, kad kol kas Lietuva yra tokios informacijos tiekimo ankstyvuose žingsniuose.

Specialisto teigimu, nors vis daugiau žmonių įsigija „išmaniuosius telefonus“, vartotojai tuo dar dažnai net nepasinaudoja. „Kai pradėjo plisti mobilieji, „išmaniųjų“ pardavimai buvo deklaruojami vienokie, bet pasižiūrėjus į interneto vartojimą, tai kažkodėl nesimatė bent dalies to vartojimo. Paaiškėjo, kad žmonės, įsigiję tokį telefoną, jį naudoja skambučiams ir trumposioms žinutėms, ir visiškai nenaudoja to vadinamojo išmanumo. Manyčiau, kad čia yra augimo skausmai“, – sako Dž. Paršonis.

VU KF dėstytojas dėmesį atkreipia ir kainą už internetą telefonu – jis esą dar itin brangus: „Jeigu leidi sau naudotis internetu telefonu visiškai laisvai mėnesį, tai gavus sąskaitą sužaibuoja akyse. Tai dar viena priežastis [kodėl mažai kas naudojasi internetu telefone]. Kai žmonės įpratę mokėti 20-30 Lt, o gauna sąskaitą kelių šimtų, tai praeina nors žaisti su tuo išmanumu“.

„Greičiau ar vėliau atsiras tokie agentai, kai galėsime balsu, gal kartais ir gestais duoti komandą kompiuteryje ir tą mūsų norą išpildys, pasinaudodami internetu. Tuomet kaip ir nėra logikos už visa tai mokėti, jei gali paklausti aparato, kur artimiausias mano banko bankomatas. Šis dalykas turėtų galutinai pribaigti tas tarnybas, bet iki tol dar turim sočiai laiko“, – pokalbį baigė IT specialistas.