Kaip teigia tokią idėją iniciatyvai „Idėja Lietuvai“ pasiūlęs ekonomistas, pakeitus anglišką Lietuvos pavadinimą iš „Lithuania“ į „Lituania“, jis būtų lengviau ištariamas ir suprantamas kitoms tautoms, kurios neretai „h“ raidės iš viso netaria. Be to, teigia Ž. Mauricas, tai turėtų ir kitą privalumą.

„Kokia nauda dar iš to Lietuvai? Šalutinis teigiamas efektas būtų, kad paskleistume žinią apie save. Ko vis dar trūksta? Informacijos apie Lietuvą pasaulyje. Tai būtų tam tikra prasme nemokama reklama“, – tvirtina Ž. Mauricas.

Jo pastebėjimu, paprastai žmonės šią idėją sutinka dvejopai: „Vieni daugiau ar mažiau pritaria šiai idėjai. Tų žmonių tikrai nemažai, ypač tokių, kuriems patiems tenka susidurti su šiuo iššūkiu. Žinoma, yra dalis žmonių, kurie nepritaria tai idėjai, mano, kad yra svarbesnių reikalų Lietuvai ir pan. Kaip turbūt bet kokios idėjos atveju yra ir priešininkų, jei taip galima sakyti, ir palaikytojų. Tų žmonių, kurie palaiko (pats dėl to esu teigiamai nustebęs) tikrai labai daug.“

Ž. Maurico nuomone, angliško Lietuvos pavadinimo pakeitimas būtų naudingas ir dėl to, kad lietuviai galiausiai suvoktų, jog pasaulis keičiasi: „Būtų suvokta ir mūsų valstybėje, kad nėra nieko iškalta akmenyje. Apskritai visas pasaulis juda į priekį, keičiasi. Netgi pati anglų kalba. [...] Tokios šalys, kaip Indija, ir dabar netaria tos „h“ raidės, tai po 50 metų ji apskritai nebus tariama. Vadinasi, ji liks tik rašyboje. Kam tada rašyti?“

Pašnekovo siūlymu, jei jau žinoma, kad pokyčiai galiausiai įvyks, juos galima padaryti ir greičiau.

Vis dėlto Klaipėdos universiteto profesorius istorikas V. Vareikis abejoja, ar angliško Lietuvos pavadinimo pakeitimas turės pridėtinės vertės. „Jeigu pasižiūrėsime į kitas mus supančias valstybes ir tautas, kurios taria Lietuvos pavadinimą, tai ką pamatysime? Pamatysime gausybę įvairiausių pavadinimų. Yra ir „Lietuva“, ir „Litauen“, ir „Litva“, ir kitų įvairiausių pavadinimų. Šita idėja, savaime suprantama, kaip ir visos kitos idėjos, verta dėmesio, tačiau aš nematau joje kažkokio esminio momento, kam viso šito reikia ir kas nuo to pasikeis.“

Reaguodamas į kritiką, Ž. Mauricas tvirtina – pagrindinis idėjos tikslas atkreipti dėmesį į Lietuvą. Jo teigimu, dar daug šalies svečių Lietuvą painioja su Latvija. „Tikrai esame viena iš mažiausiai žinomų tautų ir valstybių pasaulyje. Tai būtų tikrai gera reklama. Ji būtų nemokama, nes sklistų per viešųjų ryšių kanalus. Manau, kad tai pagrindinis pliusas“, – teigia Ž. Mauricas.

Jis priduria – ilgalaikė nauda būtų ir tokia, kad pavadinimas taptų panašesniu į kitose šalyse naudojamus: „Pašnekovas paminėjo – daugiausia vyrauja šaknis „lit“ be „h“ raidelės. Tai šaliai būtų ilgalaikė rinkodaros nauda, leidžianti tą pavadinimą šiek tiek geriau paskleisti pasaulyje ir suvokti, kad čia apie tą patį dalyką kalbama.“

Jei kalbame apie valstybės garsinimą, tai garsinkime ją ne žodžiais, ne pavadinimų keitimu, o darbais.

Paklaustas, ar tokia idėja nesukeltų daug problemų, nes reikėtų kreiptis į įvairias institucijas, Ž. Mauricas tvirtina, kad galima apsieiti ir be kreipimųsi. Jo teigimu, tiesiog reikėtų pradėti tarti, o galiausiai ir rašyti anglišką Lietuvos pavadinimą be „h“ raidės.

„Pagrindinė valdžia dabar yra „Google“ (juokiasi). Jie įtraukia žodžius, kurie plačiai vartojami. [...] Tada tas pavadinimas bus įtrauktas į įvairius žodynus pasaulyje, kaip, pavyzdžiui, buvo įtrauktas žodis „selfie“ (liet. asmenukė) per metus nuo to, kai pradėtas vartoti. Tada bus du Lietuvos pavadinimai – su „h“ raidele ir be. Po kelių metų mes ateisime į Jungtines Tautas ir sakysime – mums labiau patinka tas be „h“ raidelės – ir pakeisime. Kai pakeisime Jungtinėse Tautose, pasikeis ir visur kitur“, – aiškina Ž. Mauricas.

V. Vareikis vis dėlto įsitikinęs, kad angliško Lietuvos pavadinimo pakeitimas nėra viena iš tų idėjų, kurias galiausiai reikėtų išrinkti kaip ketinamas įgyvendinti.

„Žinoma, kiekviena idėja turi teisę gyvuoti ir gyventi, bet vis dėlto, manau, galbūt reikėtų koncentruotis prie tų idėjų, kurios būtų labiau aktualios. Jei kalbame apie valstybės garsinimą, tai garsinkime ją ne žodžiais, ne pavadinimų keitimu, o darbais“, – siūlo V. Vareikis.

Jis pateikia Estijos pavyzdį ir atkreipia dėmesį, kad estai savo šalį garsina darbais. Pavyzdžiui, būtent estai sukūrė „Skype“: „Pirmyn, lietuviai, internetinių sistemų specialistai, raskite kažką panašaus. Mano nuomone, tokia idėja, savaime suprantama, turi teisę gyvuoti, tačiau kiek abejočiau, ar ji pirmenybinė.“