Atrodytų, paprasta kariuomenės ceremonija – vėliavos perdavimas. Tačiau iškilmės ir renginiai Ukmergėje vyko visą dieną.
Atvyko aukšti Jungtinių Valstijų ir Vokietijos kariuomenių vadai. Lietuvos kariuomenėje kuriamai divizijai įteikta vėliava.
Vėliavą prie stiebo vienas po kito prikalė valstybės, kariuomenės ir bažnyčios vadovai.
Divizijos pavadinimas – Pirmoji Lietuvos divizija. Būtent taip Lietuvos pajėgos praeityje jau vadinosi ne kartą – prieš daugiau nei 200 metų, taip pat ir po Pirmojo pasaulinio karo.
Vėliavos įteikimas reiškia, kad divizijos pavaldumui perduoti pirmieji kariai. Paprastai tariant, iki šiol divizija buvo kuriama „ant popieriaus“, o nuo šeštadienio veikia kaip realus karinis vienetas.
„Žymi tą pusiaukelę, kurioje esame. Bet dar yra daug ką padaryti“, – sakė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Iki šiol Lietuvos pajėgas sudarė trys atskiros brigados, dabar jos vienijamos į diviziją.
„Kurią yra pagal standartus lengviau valdyti, lengviau sukoncentruoti. Jei reikėtų – lengviau suduoti smūgį“, – teigė R. Vaikšnoras.
Pagal karinius standartus divizijai reikalingi galingesni ginklai. Dalį jų Lietuva jau perka – tankai, toli siekiančios raketos.
„Divizija gali ir smogti giliau, skausmingesnį veiksmą padaryti priešininkui“, – sakė R. Vaikšnoras.
Divizijomis gynybą planuoja visa NATO.
„Vykdome savo įsipareigojimus atitikti NATO standartus. Gebėti kovoti, gintis didelėmis grupėmis, ko šiandien trūksta Ukrainoje, todėl jiems yra šiek tiek sunkiau kontratakuoti“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Lietuva su keliomis kitomis šalimis, tarp jų Estija, perka pėstininkų kovos mašinas „CV90“. Tačiau Estija paskelbė, kad stabdo pirkimą ir šarvuočiams planuotus 500 milijonų eurų skirs oro gynybai.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Lietuvos ministras sako, kad Lietuva dar pernai numatė 500 milijonų eurų oro gynybai, todėl estai dabar esą daro tą patį, tik vėluodami.
„Lietuva jau yra investavusi, paskyrusi 500 mln. į oro gynybos stiprinimą, tai jau esame procese. Estai tą žengia dabar“, – teigė R. Kaunas.
Estams nusprendus trauktis iš bendro šarvuočių pirkimo, keičiasi pirkimo sąlygos ir Lietuvai.
„Vis tiek tai buvo bendras pirkimas, ir, kai viena šalis pasitraukia, kitos šalys turi tam tikras diskusijas“, – sakė R. Kaunas.
„Jie turi savo biudžetą, kuris dvigubai mažesnis negu mūsų, ir jie pagalvoja su savo resursais, kas jiems šiuo metu yra svarbiau“, – teigė R. Vaikšnoras.
Priminimas apie ribotus resursus – ir šiandien Lietuvos divizijos iškilmėse. Diviziją turėtų sudaryti visos trys Lietuvos brigados, tačiau šeštadienį po vėliava stojo dvi.
„Galbūt turėsime ir tris, šiandien turime dvi“, – sakė R. Kaunas.
Kariuomenės vadas kalba, kiek karių divizijoje turi būti, bet ne kiek yra dabar.
„Mūsų divizija, Lietuvos pirmoji, bus lengvųjų pėstininkų – iki 18 tūkstančių karių“, – teigė R. Vaikšnoras.
Tačiau jis įvardija, kiek karių tikėtųsi greitai paruošti gynybai – kartu su rezervu.
„Šiai dienai jau galiu sukoordinuoti ir sugeneruoti apie 58 tūkstančius kovotojų, kiekvienam po ginklą duoti ir šaudmenų. Būkite ramūs“, – sakė R. Vaikšnoras.
Kariuomenės vadas įvardija, kas turėtų būti kitas didelis pirkinys po 2030-ųjų.
„Ilgo nuotolio oro gynyba – „Patriot“ tipo arba kažkas panašaus. Šito irgi reikia turėti, nes dabar esame priklausomi nuo sąjungininkų“, – teigė R. Vaikšnoras.
Lietuva planuoja diviziją paruošti ir apginkluoti iki 2030-ųjų.
(be temos)