Pereiti į pagrindinį turinį

Įteikti „Metų plunksnos“ apdovanojimai žurnalistams

2008-12-29 19:36
Įteikti „Metų plunksnos“ apdovanojimai žurnalistams
Įteikti „Metų plunksnos“ apdovanojimai žurnalistams / KAM nuotr. LRT žurnalistė R.Hofmanaitė apdovanota už iniciatyvumą ir profesionalią informaciją visuomenei apie Krašto apsaugos sistemą ir tarptautines operacijas

Pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje įteikti apdovanojimai šiais metais
darbu informuojant apie krašto apsaugą labiausiai pasižymėjusiems žiniasklaidos atstovams.

Pagrindiniai prizai - Žinių radijui ir LRT

Žurnalistams įteiktas vienas pagrindinis prizas ir dvi antrosios vietos, taip pat skirta keletą specialiųjų prizų. Apdovanojimus įteikė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus.

Pagrindinis „Metų plunksnos“ apdovanojimas – aukštesniojo karininko akselbantų įrėmintas komplektas – atiteko Žinių radijo redakcijai už nuolatinį dėmesį krašto apsaugai. Antrasis prizas – žemesniojo rango karininko akselbantų įrėmintas komplektas buvo įteiktas Redai Hofmanaitei (LRT) – už iniciatyvumą ir profesionalią informaciją visuomenei apie Krašto apsaugos sistemą ir tarptautines operacijas.

Žurnalistė pasidalino įspūdžiais ir ekstremalia patirtimi iš Prancūzijos kariuomenės organizuoto specializuoto kurso karo žurnalistams „Komandosas“. Nepaisant mėlynių, nelaisvės, bedugnės po kojomis ir kt. išmėginimų žurnalistei kariniai išbandymai patiko. Lietuvė vienintelė mergina iš visų kurso dalyvių sėkmingai įveikė visas užduotis.

Įvertintas ir amerikietis karo žurnalistas

Antras antrasis prizas atiteko karo žurnalistui Michaelui Yonui, neseniai savo interneto svetainėje originaliai aprašiusiam Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karius tarptautinėje operacijoje Afganistane ir Lietuvos žiniasklaidoje sukėlusiam tikrą audrą. Savo laiške jis rašė apgailestaujantis, kad negalėjo atvykti atsiimti šio apdovanojimo, tačiau pabrėžė jį labai vertinantis.

„Man didėlė garbė iš Lietuvos žmonių priimti šį apdovanojimą. Aš pasikabinsiu jį garbingoje vietoje. Man jis bus ne pasiekimas, bet iššūkis, raginantis atlikti savo korespondento pareigą – pranešti tiesą ne tik savo tėvynainiams namie Jungtinėse Valstijose, bet ir savo draugams ir sąjungininkams, kurių sūnūs ir dukros dalyvauja kovoje vardan gero tikslo sudėtingomis sąlygomis. Po kelių savaičių vėl grįšiu į karą ir jei mano kelias susiskirs su lietuvių karių keliu, žinosiu, kad būsiu patekęs į gerą draugiją ir mane sups kariai, tvirtai kovojantys su vienu pavojingiausių šios planetos priešų“, - savo laiške rašė karo korespondentas.

Šiais metais antrą kartą buvo įteikta „kariško bato“ nominacija. Ji atiteko naujienų agentūrai Baltic News Service (BNS) redakcijai už nuolatinį „mynimą“ krašto apsaugos tematika. Pirmą kartą kariško bato nominacija 2007 m. buvo įteikta Birutei Vyšniauskaitei (dienraštis „Lietuvos rytas“).

M.Mikutavičius apdovanotas už koncertą ekstremaliomis sąlygomis

Šiais metais buvo įsteigta keletas netradicinių nominacijų. Išgraviruotos 105 mm haubicų tūtos buvo įteiktos už nuolatinį karo istorijos ir kariuomenės gyvenimo temų gvildenimą laidoje „Požiūris“ – Sauliui Bartkui; už labiausiai įsimintiną koncertą kariams ekstremaliomis sąlygomis Afganistane – Marijonui Mikutavičiui.

Savo ruožtu žurnalistai dalyvavę Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke organizuotame žygyje išrinko geriausią instruktorių kapitoną Marių Petraitį. Paklaustas, kaip sekėsi mokyti karinių dalykų žurnalistus, instruktorius sakė, kad jam „patiko dirbti su žurnalistais ir didelio skirtumo nematęs tarp jų ir pirmą dieną atėjusių karių“. Jam „Kauno diena“ padovanojo metinę prenumeratą.

Už pirmą karinį lietuvišką serialą „Garbės kuopa“ tūtos buvo įteiktos režisieriui Raimundui Banioniui, scenarijaus autoriui Aidui Puklevičiui, prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui, aktoriui Rimantui Bagdzevičiui, aktoriui Ramūnui Cicėnui. R.Banionis padėkojo filmavimo metu talkinusiems Specialiųjų operacijų pajėgų kariams, kurie paprastai įvardino svarbiausius dalykus gyvenime.

Kariai išbandė ir modelio duonos

Specialūs prizai atiteko ir žurnalo „Lilit“ redakcijai už menišką požiūrį į kariuomenę, ir fotografui Tomui Kauneckui už puikų meninės idėjos įgyvendinimą. Prizą atsiėmusi redaktorė Jolanta Miškinytė, sakė, kad gavus užduotį nufotografuoti vyriškos profesijos atstovus visi vieningai nusprendė, jog tai – kariai, Lietuvos kariai.

Pasak pačių karių, fotosesija buvo labai linksma, vieni kitiems negailėjo patarimų kaip pozuoti. Redakcija fotogeniškiausiu kariu išrinko kapitoną Egidijų Čiūtą ir jam padovanojo žurnalo prenumeratą.

Renginio metu pirmą kartą buvo demonstruojamas žurnalisto Jauniaus Matonio vaizdo klipas iš kelionės į Afganistaną su Lietuvos kariais „Siuntinys iš LT“. Žurnalistas taip pat buvo apdovanotas specialiuoju prizu.

Apdovanojimai - sena tradicija

Susirinkusiems svečiams buvo parodyta vaizdo medžiaga iš šiais metais surengto žurnalistų žygio Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, nuotraukų rinkinys iš žurnalo „Lilit“ redakcijos surengtos karių fotosesijos, nuotraukų rinkinys iš Redos Hofmanaitės atsivežtų nuotraukų iš dalyvavimo „Komandoso“ kurse, veikė jau tradicine tapusi fotografijų paroda „Žiniasklaidos atstovai kariuomenėje“.

Apdovanojimas „Metų plunksna“ teikiamas nuo 2001 m. labiausiai Lietuvos žiniasklaidoje pasižymėjusiems asmenims už aktyvumą, iniciatyvą, profesionalų darbą informuojant visuomenę apie krašto apsaugą ir kariuomenę.

Iki šių metų pagrindiniais prizais apdovanoti: nacionalinio dienraščio „Respublika“ žurnalistas Ainis Gurevičius, naujienų agentūros BNS redaktoriaus pavaduotojas Aleksandras Matonis, Lietuvos radijo pirmosios programos laidos apie kariuomenę žurnalistė Regina Germanavičiūtė, Šiaulių regiono ir miesto laikraščio „Šiaulių kraštas“ žurnalistė Živilė Kavaliauskaitė, dienraščio „Kauno diena“ redaktorė Aušra Lėka, naujienų internetinio portalo alfa.lt žurnalistas Andrius Vaitkevičius.

Perpetės (akselbantai) – tai karinės uniformos perpetiniai raiščiai su metaliniais antgaliais, segami prie dešiniojo peties. Pagal vieną iš perpečių atsiradimo versijų – tai stilizuoti rašikliai. XVIII a. pirmieji juos pradėjo nešioti aukštesniojo rango vadų adjutantai ir pasiuntiniai. Mūšio sąlygomis vadų komandos ir nurodymai keitėsi labai greitai, todėl adjutantai ir pasiuntiniai skubėdavo užsirašyti tuos nurodymus, o kad pieštukai nepasimestų, juos pririšdavo ir pasikabindavo ant kaklo. Vėliau pieštukus pakeitė švininiai rašaliniai rašikliai, kurie galiausiai prarado pirminę savo paskirtį ir tapo karinės uniformos elementu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų