Ir nors iki šiol didžiausius pirmakursių srautus sutraukdavo karjeros aukštumas žadantys šalies didmiesčiai, pastaruoju metu ne mažiau konkurencingos aukštojo mokslo bei darbo rinkos perspektyvos atsiveria ir kituose, kiek mažesniuose, Lietuvos miestuose. O štai gyvenimo sąlygos pastaruosiuose turi nepralenkiamų pranašumų.

Kad Vilnius ar Kaunas – ne vienintelė išeitis besirenkantiesiems studijų kelią, pritaria ir Šiaulių universiteto docentė dr. Janina Šeputienė. Ekonomistė pateikia priežastis, dėl kurių iš mažesnių miestelių kilusiems abiturientams rinktis studijas gimtajame krašte, arčiau namų ne tik kad patogu, bet dar ir apsimoka.

Darbuotojai graibstomi ne tik sostinėje

Kaip teigia dr. J. Šeputienė, taip jau susiklostė, kad ekonomiškai stiprūs didieji Lietuvos miestai, o ypač sostinė, abiturientams yra kur kas patrauklesni nei regionai. „Nuolat girdime, jog pagal įvairius ekonominius rodiklius regionai atsilieka nuo Vilniaus. Pavyzdžiui, kad sostinėje, kur pritraukiama daugiausia užsienio investicijų ir didžiausia darbuotojų paklausa, yra daugiau galimybių susirasti darbą. Ne paslaptis, kad pakelti sparnus vilioja ir didmiesčiuose mokami konkurencingesni atlyginimai“, – sakė Šiaulių universiteto docentė.

Vis dėlto ekonomika atsigauna, o dėl emigracijos darbuotojų mažėja ir kvalifikuotų, aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų trūksta ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Todėl ir kiti šalies miestai, tokie kaip Šiauliai ar Panevėžys, siūlantys aukštąjį mokslą, jaunam žmogui įsitvirtinti darbo rinkoje gali būti itin palankūs.

Pavyzdžiui, Šiaulių universitetas, puoselėjantis gilias pedagogų rengimo tradicijas, ruošia logopedijos, specialiosios ir integruotų gamtos mokslų pedagogikos specialistus, kurių šiandienos rinkoje stinga ypatingai. „Ne ką mažiau paklausūs ir mūsų universitetą baigę mechanikos inžinieriai bei informacinių technologijų specialistai, ekonomistai, vadybininkai. Remiantis Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, Šiaulių universitetą baigusių absolventų įsidarbinimo rodiklis siekia net 80 procentų“, – kalbėjo dr. J. Šeputienė.

Ir nors didžiųjų miestų aukštosios mokyklos išsiskiria įvairiu studijų programų spektru, mažųjų miestų Alma Mater būsimiems studentams gali pasiūlyti specialybių, kurių niekur kitur Lietuvoje nėra. Pavyzdžiui, būsimieji studentai tik vieninteliame Šiaurės Lietuvoje universitete gali rinktis unikalias optometrijos bei ekonomikos ir darnaus verslo studijų programas.

Už būstą – dukart pigiau

Sostinėje planuojantiems įsikurti jaunuoliams įprasta manyti, kad didesni atlyginimai garantuos geresnę gyvenimo kokybę, tačiau neretai pamirštama pagalvoti apie pastaraisiais metais didmiesčiuose išaugusias kainas. Pramogos, paslaugos, būsto nuoma ar įsigijimas, net maistas tuose pačiuose prekybos centruose regionuose kainuoja gerokai mažiau nei sostinėje.

„Ketinantieji studijuoti Vilniuje turėtų įvertinti ir finansines galimybes. Mat planuojant nuomotis būstą reikėtų žinoti, kad sostinėje, lyginant su Šiauliais, teks už nuomą mokėti dvigubai ar net trigubai daugiau, – aiškino dr. J. Šeputienė. – Priklausomai nuo rajono ir buto būklės, dviejų kambarių buto nuoma Vilniuje vidutiniškai gali svyruoti nuo 200 iki 580 eurų. Tuo tarpu Šiauliuose tokio paties ploto būstą išsinuomoti gali pakakti ir 100–230 eurų.“

Ekonomistės teigimu, lygindami pragyvenimo išlaidas jaunuoliai dažnai svarsto, kad, jei Vilniuje atlyginimai didesni, o prekės kainuoja tiek pat, tad koks skirtumas, ar tu apsiperki Šiaulių, ar sostinės prekybos centre. Tačiau 2015–2016 m. Statistikos departamento duomenys rodo, kad ne tik maisto, bet ir daugumos kitų prekių kainos Šiaulių mieste yra mažesnės ir kyla gerokai lėčiau nei Vilniuje. „Pavyzdžiui, kad ir paprasčiausia kava tuo pat metu tokiame pačiame prekybos centre praėjusių metų gruodį Vilniuje kainavo 3,22 euro, o Šiauliuose 2,77 euro. Skirtumas gal ir nėra itin ryškus, tačiau sudėjus viso pirkinių krepšelio išlaidas skaičiai tampa iškalbingi“, – pasakojo Šiaulių universiteto docentė.

Tėvai galės miegoti ramiau

Vaikams išvykus studijuoti į didžiuosius miestus, tėvams tenka nemenkas rūpestis, kad jų atžalos juose gyventų saugiai. Kaip teigia dr. J. Šeputienė, mažesni Lietuvos miestai įgyja pranašumą, nes juose nusikaltimų skaičius yra kur kas mažesnis.

„Štai pavyzdžiui, remiantis 2015 m. duomenimis ir skaičiuojant po 100 tūkst. gyventojų, Vilniuje per metus bendras nusikalstamų veiklų skaičius siekė 3090, Šiauliuose – 2747. O ypač ryškus skirtumas justi vagysčių kontekste: Šiauliuose per metus jų suskaičiuojama 507, Vilniuje – 1254. Kita vertus, Šiauliuose fiksuojama daugiau viešosios tvarkos ir kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tačiau žvelgiant pozityviai galima daryti prielaidą, kad mūsų policijos pareigūnai tiesiog dirba geriau“, – šypsojosi ekonomistė.

Beje, nereikėtų pamiršti, kad dėl intensyvaus transporto didmiesčiuose ir oro užterštumas didesnis, o kelionė į paskaitas ar namo trunka žymiai ilgiau. „Mažesniuose miestuose, kur palyginti nedideli atstumai, kelionė į paskaitas įmanoma pėsčiomis ir trunka vos keletą minučių. Todėl studentai ne tik sutaupo laiko, bet ir pinigų – užuot mokėjus už viešąjį transportą ar degalus automobiliui, pinigus galima skirti kitoms reikmėms“, – kalbėjo dr. J. Šeputienė.