Kokia skylėta yra Lietuvos oro gynyba parodė praėjusią savaitę įskridęs rusiškas dronas „Geranija“. Valdžia teisinasi, kad nieko baisaus nenutiko – dronas Lietuvos erdvėje skrido ne daugiau kaip minutę. Tačiau šalies vadovybę tarnybos vis tiek greitai suvarė į priedangas.

„Kad Vadovybės apsaugos tarnyba žaibiškai sureagavo, rodo kaip tik jos profesionalumą“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.

Premjerą ir Seimo pirmininką paslėpė, o žmonių net neįspėjo.

„Mūsų pasieniečiai matė, kad dronas yra nusileidimo fazėje ir tikrai iki Vilniaus jis nenuskris. Tai būtų visiškai beprasmiškas visuomenės gąsdinimas, kai buvo visiškai aišku, kad jis krenta“, – „Žinių radijui“ pasakojo D. Matulionis.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

Valdžia žada daug atidžiau saugoti Vilniaus strateginius objektus. Vidaus reikalų ministerija ir sostinės valdžia bendradarbiaus glaudžiau. Pristatymo renginyje – nuotraukos iš Ukrainos, kur kariai iš visureigių šaudo į dronus iš kulkosvaidžių. Tačiau panašu, kad Vilniuje strateginius objektus ruošiamasi ginti be kulkų.

„Suprantama, kad taikos metu niekas Vilniuje nešaudys, todėl galvojame apie skirtingas sistemas, kurios yra naudojamos – dronų numušėjai ir elektroninės kovos elementai“, – sakė vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.

Ukrainoje kariavę specialistai su tuo sutinka. Jie sako, kad kulkos prieš masiškai gaminamus ir dabar į Ukrainą leidžiamus „Šahedus“ nebepadeda.

„Kai prasidėjo „Šahedų“ atakos, naudotos mobilios grupės su kulkosvaidžiais ant džipų. Tuomet jie skrido 200–300 metrų aukštyje – viskas veikė. Dabar jie skraido 2 kilometrų aukštyje ir kulkosvaidžiai jų nepasiekia“, – teigė karo Ukrainoje dalyvis Rimas Armaitis.

Tačiau, pasak kitų kariavusiųjų, Lietuvoje ne ką geriau ir su elektroninės kovos priemonėmis prieš dronus – šiuo metu būtų sunku ne tik juos numušti, bet net ir aptikti. Ukrainiečiai dronų aptikimui naudoja keturias priemones:

„Tai yra akustiniai sensoriai, optiniai sensoriai, radijo dažnio analizatoriai ir radarai. Mes kol kas turime tik pastarąją priemonę“, – sakė karo Ukrainoje dalyvis Arūnas Kumpis.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Strateginius objektus, pasak vidaus reikalų ministro, saugotų Viešojo saugumo tarnybos mobiliosios ugnies komandos. Tačiau kada jos atsiras – kol kas nežinoma. Dalį priemonių, bet ne ginklus, pareigūnams suteiks Vilniaus savivaldybė, pavyzdžiui, visureigius su atvira bagažine.

„Jeigu bus nurodyta, kad ilgainiui atsiras ir kulkosvaidžiai, gali prireikti ir specifinių pastiprinimų – rėmo, važiuoklės, ar panašiai. Laukiame specifikacijų ir poreikių iš pareigūnų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Šiuo metu nuo dronų saugomi oro uostai, pagrindiniai „Litgrid“ objektai, oro navigacija. Kokius dar objektus žadama saugoti papildomai, meras neatskleidžia, bet leidžia suprasti – tai tokie objektai, kokius Rusija atakuoja Ukrainoje.

„Kalbame apie kritinę infrastruktūrą, kuri Ukrainoje buvo masiškai atakuojama viso karo metu – šiluminės elektrinės, atliekų tvarkymo ir vandentvarkos įmonės. Tai objektai, kuriuos atakuojant siekiama išvesti miestus iš normalaus ritmo“, – aiškino V. Benkunskas.

Vienas papildomai saugomų objektų – Vilniaus termofikacinė elektrinė. Tačiau ar mūsų tarnybos pajėgios ją apginti – žurnalistai paklausė Ukrainoje kovojusių vyrų.

„Realiai – ne. Pas juos jau dabar programuojamos sistemos, kurios pajaučia radarus, bando juos apeiti aukščiu ar trajektorija“, – teigė R. Armaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O rimtam objektui padaryti žalos daug dronų net nereikia.

„Keli „Šahedai“ gal didelių nuostolių nepadarytų, bet jei paleistų 10 ir atskristų bent 4–5 – būtų rimta“, – tikino jis.

Todėl kol kas, karo mačiusių žmonių vertinimu, ministerijos ir savivaldybės ketinimai labiau panašūs į viešųjų ryšių akciją.

„Negirdėjau nei nuo ko bus ginamasi, nei kokiomis priemonėmis – tik idėja, kad dronai ir antidroninės priemonės dabar populiaru ir reikia kažką daryti“, – sakė A. Kumpis.

Irane suprojektuoti „Shahed“ dronai tapo pagrindine Rusijos oro atakų prieš Ukrainą priemone. Pastaruoju metu jų paleidžiama net iki 700 per parą. Nuo Baltarusijos sienos iki Vilniaus „Shahed“ atskristų per 12–13 minučių.