UOSTO PLĖTRA

Japonai pasisakė už giliavandenį uostą Melnragėje

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA), rengianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros studiją vakar pristatė tarpinę ataskaitą. Pasisakoma už giliavandenio uosto statybą Melnragėje.

Japonai prognozuoja, kad nestatant giliavandenio uosto, o tik plėtojant dabartinį uostą ir įsisavinant rezervines teritorijas, apie 2017 metus Klaipėdos uostas nebepajėgtų priimti visų atplaukiančių laivų. JICA ekspertai mano, kad 2025 m. Klaipėdos uoste bus kraunama apie 45 mln. tonų krovinių.

Pasiūlyti statyti ir keli giliavandenio uosto modeliai. Jie nepaliestų dabartinės Melnragės teritorijos, krovos krantinės būtų suformuotos jūroje. Manoma, kad nepatogumų melnragiškiai patirtų tik statybų metu. Apie giliavandenio uosto statybos kainą kol kas nekalbama. Kompiuterinėje grafinėje medžiagoje toks uostas atrodo gana patraukliai. Galutinė japonų studija bus pateikta 2004 m. rugpjūtį.

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje taip pat svarstyta galimybė prie II Smiltynės perkėlos statyti keleivių ir krovinių keltų terminalą. Jis priimtų keltus, kurie daugiausia gabentų keleivius su lengvaisiais automobiliais. Statinys galėtų atsirasti po 4-5 metų, preliminari jo statybos vertė būtų apie 100 mln. litų. Terminalo statybos terminai netenkina, nes manoma, kad Lietuvai įstojus į ES žymiai padaugės ratuotų turistų iš Vokietijos, Danijos, Švedijos. Tokie terminalai jau statomi Kaliningrado srityje Baltijske, taip pat Liepojoje.

Diskusija įsiplėskė dėl Klaipėdos uosto valdymo. Manoma, kad Klaipėdos uosto direkcijos aparatas pernelyg išpūstas, atsiskyrus nuo direkcijos Saugios laivybos administracijai etatų nesumažėjo, o padaugėjo. Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis siūlė, kad uostas turėtų būti labiau valdomas iš Klaipėdos, į jo valdybą įtraukiant atstovus iš savivaldybės, įvairių uosto institucijų.