„Manau, žmonės, kurie atėjo ir prisipažino, jiems buvo duotos valstybės garantijos. Jeigu tos paslaptys nebus saugomos, tiesiog pati valstybė atrodys pakankamai nesolidžiai“, – trečiadienį Eltai sakė D. Jauniškis.

„Tiesiog yra valstybės patikimumas. Jeigu mes duodame tam tikras garantijas kaip valstybė, tai po to mes atrodome labai nesolidžiai kitų žmonių atveju, nes kas tada norės bendradarbiauti su valstybe, kuri nesilaiko savo įsipareigojimų“, – dėstė jis.

D. Jauniškio teigimu, prisipažinusiųjų KGB bendradarbių išslaptinimas kelia ir atitinkamų rizikų.

„Manau, kad be jokios abejonės priešiškos valstybės tuo tikrai pasinaudotų, keliant tam tikrą įtampą čia, keliant vidines įtampas. Žinoma, kad čia tikrai būtų daug aistrų. Ar mums dabar reikia chaoso, kai mes jau ir taip gyvename tam tikrame chaose, aštrėjant situacijai? Nežinau. Būčiau skeptiškas“, – apibendrino jis.

G. Paluckas yra linkęs palaikyti „aušriečių“ siūlymą

VSD vadovui skeptiškai vertinant „aušriečių“ ruošiamas įstatymines pataisas dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog girdi žvalgybos institucijų perspėjimus šiuo klausimu. Visgi, Vyriausybės vadovas nurodo, jog yra linkęs palaikyti „Nemuno aušros“ siūlymus, o galutinį sprendimą, įvertinęs visas rizikas, priims Seimas.

„Mes girdime visus argumentus ir juos tikrai visus reikia sverti. Pats projektas bus vertinamas tada, kai jis bus registruotas Seimo teisės aktų projektų duomenų bazėje, o ne feisbuke. Bet galutinį sprendimą vis tiek priima Seimas. Ir jeigu mato visuomenės poreikį žinoti, tai įvertinę visus argumentus vis tiek Seimas turi teisę vienaip ar kitaip šį klausimą išspręsti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Paluckas.

„Girdime visus argumentus, bet šiandien, matydamas pirminę pateikto projekto versiją, esu linkęs ją palaikyti“, – pažymėjo jis.

Žinoma, kad čia tikrai būtų daug aistrų.

Kaip skelbta anksčiau, Seimo „Nemuno aušros“ frakcija paruošė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus. Tiesa, šios pataisos dar nėra registruotos.

Pirmadienį vienas iniciatorių Remigijus Žemaitaitis tikino, jog projektas reikalauja tam tikrų korekcijų, tačiau kovo mėnesį galėtų pasiekti Seimo salę.

Jeigu parlamentas pritartų siūlymams, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų.

Aiškinamajame rašte projekto iniciatoriai nurodo, jog viešojoje erdvėje dažnai manipuliuojama informacija apie asmenis, kurie prisipažino, jog kadaise yra slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tokia medžiaga, pasak politikų, pateikiama be pagrindžiančių dokumentų, neretai kenkia žmogaus reputacijai, garbei bei orumui. Todėl, jų teigimu, išslaptinus bendradarbiavusių su KGB asmenų sąrašus, nebeliktų erdvės spekuliacijoms.

Šiuo metu įstatymas numato, jog prisipažinę KGB bendradarbiai yra įrašomi į įskaitą, tačiau jų duomenys 75 metus yra įslaptinti ir saugomi.

Jeigu Seimas pritartų iniciatyvai, su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašas bei jų duomenys būtų išslaptinti nuo kitų metų sausio 1 dienos.

2015 m. Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus įslaptinti 75 metus. Iki tol įstatymas numatė, kad tokių asmenų duomenys yra įslaptinti iki 2015 m., tad baigiantis terminui parlamentas priėmė sprendimus šį laikotarpį pratęsti.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.