Su Baltija susiję pinigai

Aplinkos ministerija pakoregavo tvarką, pagal kurią skiriami pinigai įvairiems su klimato kaita ir vandens išteklių priežiūra susijusiems projektams. Tai yra tie projektai, kuriems ES skiria paramos.

Baltijos jūrai ir kitiems vandens telkiniams gerinti 2018 ir 2019 m. prašyta per 44 mln. eurų parama.

Už tuos pinigus būtų rengiami vandens išteklių apsaugos ir valdymo dokumentai, stiprinamas vandens telkinių stebėjimas, taršos kontrolė, gerinama taršos likvidavimo sistema.

Baltijos jūrai numatyta bene didžiausia minėtų ES lėšų paramos dalis.

Iš viso Lietuvos klimato kaitos programai šiemet numatyta rekordinė 134 mln. eurų suma. Didžiausia dalis – apie 50 mln. eurų numatyta skirti atsinaujinantiems energetikos ištekliams skatinti. 

Rengiamas reabilitacijos centras

Numatyta įrengti netgi Baltijos jūros reabilitacijos centrą.

Pradedamas kurti Baltijos jūros reabilitacijos centras pristatytas šiais metais. Jis būtų įrengtas Smiltynėje šalia Jūrų muziejaus. Šiame centre būtų gydomi surasti jūros paukščiai ir žinduoliai. Jie sustiprėję būtų paleidžiami į laisvę. Centre būtų atliekami ir ruonių migracijos tyrimai.

Centro veiklą ir iki šiol vykdė Lietuvos jūrų muziejus. Aplinkos ministerijos vadovybės nuomone, jūrų gyvūnų priežiūra iki šiol Lietuvoje buvo menko lygio. Tam nebuvo skiriama ir pakankamai pinigų.

Naujas gyvūnų reabilitacijos centras turėtų būti atidarytas 2021 m. Jam įrengti numatyta 3 mln. eurų suma. Centro rengimo darbus pagal sutartį su Lietuvos jūrų muziejumi vykdo Klaipėdoje esanti bendrovė „Rekosta“.

Gali kilti klausimas, kaip gyvūnų reabilitacijos centras prisidėtų prie klimato kaitos? Aišku, kad jis negalėtų paveikti klimato kaitos procesų, tačiau atsitikus nelaimei centras galėtų priimti gyvūnus ir juos gelbėti. Taip pat jis galėtų sudaryti sąlygas išlikti retų rūšių gyvūnams.

Dauguma projektų vykdomi

Su vandens išteklių gerinimu iš viso susiję 6 projektai. Tarp jų ir jau minėto gyvūnų reabilitacijos centro rengimas.  

Didžiausią sumą pinigų – per 39 mln. eurų yra numatyta Lietuvos kariuomenei. Pinigai skirti  „įsigytos priemonės taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti“. Kariuomenė, kuri valdo Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinį centrą, norėtų įsigyti naują jūrų paieškos ir gelbėjimo laivą. Jame būtų visų teršalų likvidavimo, paieškos ir gelbėjimo, avarinio vilkimo ir buksyravimo, gaisrų gesinimo įranga. Sutartis dėl šio projekto vykdymo sudaryta šiemet birželio 30 d.

Aplinkos apsaugos agentūra rengtų jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės vertinimus, įsigytų jūros tyrimų įrangą. Abiem projektams numatyta per 2,5 mln. eurų parama. Sutartis dėl vieno projekto pasirašyta šiemet kovą, dėl kito –birželį.

Šiuo metu dar vertinama, ar tikslinga būtų rengti jūrų žuvų migracijos į Lietuvos vidaus vandenis kliūčių studiją. Tokiai studijai parengti Aplinkos ministerija yra numačiusi beveik 64 tūkst. eurų.