Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus pareiškė, kad velionio prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė Turniškėse esančioje rezidencijoje, kuri buvo skirta jos vyrui, nuo spalio 12 d. gyvena nelegaliai. Taip atsitiko dėl to, kad rezidencijos valdytoja prezidentūra atsisakė pratęsti panaudos sutartį su K. Brazauskiene. Vadovybės apsaugos departamento vadovas Rymantas Mockevičius kalbėjo kiek minkščiau ir teigė, jog prezidento našlei bus suteiktas protingas laikas, per kurį jai reikėtų išsikraustyti. Kaip elgsis ir kur planuoja išsikraustyti K. Brazauskienė?

„Čia apsauga tokia, kad atrodytų, jog aplink gyventų teroristai. Apsaugininkai tikrina kiekvieną kartą, kai tik grįžtu namo“, – dalijosi gyvenimo patirtimi Turniškėse K. Brazauskienė. Čia ji gyvena nuo 2002 m. pavasario, kai ištekėjo už A. Brazausko.

–    Ar Jums jau nurodytas laikas, per kurį turėtumėte išsikraustyti iš rezidencijos?

–    Prezidentūros kancleris Mindaugas Krasauskas atnešė raštą, kuriame buvo nurodyta, kad privalau išsikraustyti per septynias dienas. Bet aš jo nepasirašiau.

–    Vadinasi, jau spalio 19 d. galite būti nebeįleista į saugomą teritoriją, kurioje yra Jūsų užimama rezidencija.

–    Per septynias dienas aš fiziškai nepajėgi išsikraustyti. Nereikėjo A. Brazauskui ir man aiškinti, kad galėsiu gyventi iki gyvos galvos. Kai vyras dar buvo gyvas, prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi mums tą patį žadėjo. Todėl jis mane tiesiog privertė parduoti namą Meškeriotojų gatvėje, kur, maniau, galėsime įsikurti. Aš jam dar sakiau: „Algirdai, gal tame name įkurkime tavo muziejų“? O jis kategoriškai atsisakė, ir aš nusprendžiau namą parduoti.

–    Tai kas lėmė, kad prezidentė išsižadėjo savo pažado leisti Jums gyventi rezidencijoje iki gyvos galvos?

–    Ji pasakė, kad nebegali daugiau pratęsti panaudos sutarties, nes jos kadencija baigiasi. Atseit, ateis kitas prezidentas ir pratęs. O, pasirodo, galėjo pratęsti iki dešimties metų. Įstatymas dabar mano pusėje, bet niekas nenori jo vykdyti. Jeigu būčiau žinojusi, kad negalėsiu ilgiau gyventi, nebūčiau nei baldų pirkusi, nei tvarkiusi tos rezidencijos. Valdiškus baldus palikčiau ir išeičiau, kaip visi daro.

–    Ką vis dėlto darysite, jei Jums uždrausta ilgiau gyventi?

–    Kraustysiuos. Bet man reikia įsirengti namą, man reikia apsaugos, nes turiu daug asmeninių daiktų, didžiulę gintaro kolekciją. Tam prireiks metų, pusantrų. Vasarą turėčiau kur apsigyvent, bet kur man dėtis žiemą?

–    O kur Jūs planuojate namą įsirengti?

–    Pasakysiu, tai ir subėgsit visi.

–    Ar sutiks prezidentūra Jums dar pratęsti rezidencijos panaudos sutartį daugiau nei metams?

–    Su manim asmeniškai prezidentė nesikalbėjo, bet man buvo perduota, kad ji nenori net girdėti apie tokį terminą. Kai Algirdas buvo gyvas, prezidentė jam ir skambindavo, ir žinutes rašydavo. O dabar... Jis buvo teisus, sakydamas, kad valdžia žmogų sugadina.

–    O ar patys artimiausi Jūsų vyro draugai, su kuriais jis bendraudavo, arba tie, kuriems jo paslaugų bei pagalbos reikėdavo, irgi Jus pamiršo?

–    Visi bijo. Kas aš tokia, kad dėl manęs kas nors pakovotų? Niekas! O buvo laikai, kai tris kartus per metus su vardadieniu sveikindavo, rankas bučiuodavo. Nors savo vardadienį švenčiu tik kartą – liepos 24 d., ir kovo mėnesį atslinkdavo su glėbiais gėlių, ir gruodį. Va, ką reiškia pataikūnų šalis. Tai, aš jiems (prezidentūrai – red.) sakiau – paduokit į teismą, kad mane iškeldintų.

–    Ką gi, belieka Jums kraustytis į „Crowne Plaza“ viešbutį. Užsiimkite viršutinį aukštą ir gyvenkite sau.

–    Esu tituluota prezidento našlė ir su manimi privalo elgtis pagarbiai. Tegul mane teismas iškrausto, tada aš ir išsikraustysiu.

–    Ar Jūs jau kreipėtės į teismą?

–    Kadangi neišsikraustau, tai tegul mane paduoda į teismą. Tada reikės įrodyti, ar įstatymas man galioja, ar ne. Turniškėse yra pastatytas naujas trijų aukštų daugiabutis su požeminiu garažus, bet jie nenori manęs ten apgyvendinti, nes mane reikia pažeminti. Ką gi, teks man atkentėti už didelę laimę ir gražią meilę. Kentėjau ir dar pakentėsiu.