Manote, kad puošti eglutę namie dar anksti? Kadaise lietuviai keletą savaičių prieš Kalėdas pasimerkdavo medžių šakelių, kad jos švenčių metu galėtų papuošti stalą.

Pirmosios papuoštos eglutės Lietuvos prekybos centruose šiemet pasirodė dar prieš Vėlines. Kalėdinė eglė Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sužibo paskutinį rudens šeštadienį  - lapkričio 29 dieną. O kada puošime eglutes savo namuose? Ar žinote, kada Lietuvoje atsirado eglučių puošimo paprotys?

Kai kurie kultūros ir istorijos tyrinėtojai mano, kad žaliomis šakelėmis prieš Naujuosius metus savo namus puošdavo dar senovės graikai ir romėnai. Tai dar nebuvo eglutė, o tik įvairios žolelės ir medžių šakelės, tarp jų ir eglišakės, kabinamos palubėje.

Randama informacijos, kad XIV a. lietuviai per Kalėdas puošdavo savo namus slyvų, vyšnių, obelų šakomis, iš anksto įmerktomis į vandenį, kad iki Kalėdų pražydėtų. Buvo tikima, kad atbudusios augalo jėgos persiduos žmonėms, suteikdamos jiems sveikatos, reikalingos ateinančių metų darbams.

XVI a. pirmojoje pusėje Vokietijoje atsirado paprotys Kalėdoms ant stalo pastatyti mažą eglutę, papuoštą obuoliais ir įvairiais kepiniais. Žvakučių ant eglutės tuomet dar nebūdavo. XVII a. antrojoje pusėje ant kiekvienos eglutės šakutės atsirado mada uždegti po žvakutę.

Didelės kalėdinė eglė miesto aikštėje pirmą kartą pastatyta XIX a. pradžioje, prieškalėdinės mugės metu Drezdene. Kalėdinės miesto eglės gimtadieniu galima laikyti maždaug 1807-uosius metus.

Eglutės, puošiamos įvairiais blizgučiais, karoliukais, obuoliais ir saldumynais Europoje išplito nuo XVIII a.

Lietuvoje pirmosios Kalėdų eglutės pradėtos puošti per pirmąjį pasaulinį karą. Šį paprotį atnešė vokiečiai, tačiau jos išplito tik  XX a. 4-ajame dešimtmetyje. Pirmiausia, eglutės pradėtos puošti Lietuvos miestuose, inteligentų namuose, vaikų mokyklose. Tik vėliau paplito kiekvienuose namuose. Jos buvo puošiamos obuoliais, saldainiais, iš spalvoto popieriaus, šiaudų padirbtais žaisliukais.