Tokiam ministerijos parengtam nutarimui šią savaitę pritarė Vyriausybė.

Kaip nurodoma prie nutarimo pateiktuose dokumentuose, jam įgyvendinti per metus gali prireikti apie 34 tūkst. eurų. Metinei kariūno universitetinių studijų ir karinio rengimo kainai siekiant 6,7 tūkst. eurų, KAM numato padengti šias išlaidas penkiems kariūnams.

Pasak ministerijos, studijų, karinio rengimo ir neformalaus švietimo kainą arba jos dalį KAM planuoja apmokėti iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, todėl papildomai lėšų nereikės.

Šia tvarka įgyvendinamos liepą įsigaliojusios Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisos, kurios ministerijai suteikė teisę apmokėti studijas valstybės nefinansuojamose vietose Lietuvos karo akademijoje.

Kaip BNS sakė karo akademijos viršininko pareigas laikinai einantis pulkininkas Denisas Starikovičius, pretendentų į valstybės nefinansuojamas vietas kasmet nebūna daug, jos iš esmės skirtos jau įgijusiems kitos krypties aukštąjį išsilavinimą.

Tokiems piliečiams šitas Vyriausybės nutarimas yra labai naudingas.

„Čia labiau išimtis, nutarimas leidžia sudaryti galimybę tokiems piliečiams, kurie jau turi pirmos pakopos aukštąjį išsilavinimą ir bando įgyti specialybę karo akademijoje. Jiems iki šiol reikėdavo mokėti ir nebūdavo mechanizmo, teisinės procedūros, kaip kompensuoti, koks jis geras būtų kariūnas, drausmingas ir pažangus. Dabar tokios galimybės atsiranda“, – komentavo D. Starikovičius.

„Tokiems piliečiams šitas Vyriausybės nutarimas yra labai naudingas. (...) Sutvarkomi dokumentai, pasirašomos sutartys ir atsiranda galimybė jiems padengti studijų kainą“, – pažymėjo pulkininkas.

Į kompensaciją pretenduojantis kariūnas be kita ko turi neturėti akademinių skolų, pasiekti tam tikrą tarnybos vertinimo lygį. Trišale sutartimi jis įsipareigotų bent penkerius metus po studijų baigimo tarnauti profesinėje karo tarnyboje, kitu atveju, taip pat kariūną pašalinus ar atleidus iš karo akademijos, jis turėtų grąžinti lėšas KAM.

Pasak krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, tokiomis priemonėmis jaunimas skatinamas rinktis karjeros kelią ir studijas, susijusias su kariuomenės poreikiais.

„Lietuvai reikia jaunų, gabių specialistų, kurie ne tik įgytų reikalingų žinių, bet ir būtų pasirengę jas panaudoti stiprinant šalies gynybą. Užtikrinsime, kad Lietuvos kariuomenė būtų aprūpinta ir turėtų stiprų žmogiškąjį užnugarį“, – KAM šią savaitę citavo D. Šakalienę.

D. Starikovičius BNS nurodė, kad šiais metais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija planuoja į pirmosios pakopos studijas priimti 150 būsimų kariūnų, iš jų 145 vietos yra valstybės finansuojamos.

Prieš šiemet išleidžiant kariūnų absolventus, birželio pradžios duomenimis, visuose kursuose jų studijavo 300.